Ilgą laiką veikiant šalčiui nušalusioje vietoje pirmiausia matyti odos paraudimas. Taip atsitinka dėl išsiplėtusių kraujagyslių. Vėliau jos susiaurėja ir išryškėja pabalusios odos plotai. Įdomu tai, kad skausmas jaučiamas tik nušalimo pirmosiose stadijose, mat vėliau audiniai apmiršta ir skausmas išnyksta.
Tuo metu oda tampa balta ar žalsvai gelsva, atrodo neįprastai kieta arba lyg vaškuota. Nustatyti nušalimą vien iš išorinių požymių šiame etape faktiškai neįmanoma. Simptomai, leidžiantys nustatyti nušalimo laipsnį, įprastai išryškėja pirmosios paros pabaigoje.
Tiesa, svarbu ne tik tai, kiek laiko buvote lauke ir kiek jūsų oda buvo veikiama šalčio. Ne ką mažiau dėmesio reikia atkreipti ir į nušalusių audinių atšildymą, mat šiuo metu galima padaryti jiems didžiausią žalą.
4 nušalimo laipsniai
Priklausomai nuo audinių pažeidimo gilumo išskiriami 4 nušalimo laipsniai.
1 laipsnis nustatomas tuomet kai nušalusi vieta būna pabalusi. Sušilus išblyškusi oda tampa melsvai raudona, skausminga ir pabrinkusi. Šis skausmas pradingsta maždaug per keletą dienų, tačiau nušalusi kūno dalis dar ilgai lieka jautri šalčiui
2 laipsnio nušalimas nustatomas kai nušalusios vietos oda tampa melsvai raudonos spalvos. Atšildžius atsiranda pūslelių, jos būna pripildytos drumsto skysčio, jaučiamas skausmas. Pūslelės užgyja po 2–3 savaičių.
3 laipsnis – etapas, kuomet gali būti sukelti ilgalaikiai padariniai sveikatai. Jis nustatomas tuomet, kai pirmiausia nušalusi vieta yra pabalusi, pamėlusi, „marmurinė“. Oda tampa neelastinga, o visas odos sluoksnis apmiręs. Atsiranda nekrozės židiniai, pūslės, kurios yra pripildytos tamsaus skysčio. Nuplėšus mirusius audinius, žaizdotas paviršius maždaug po 1–2 mėnesių atsistato randais. Kai kuriais atvejais po tokio nušalimo būtina odos plastika.
4 laipsnio nušalimo atveju pažeidžiama ne tik oda, bet ir kaulas. Išsivysto gangrena. Tokiais atvejais chirurginis gydymas neišvengiamas. Operacijos metu pašalinami apmirę audiniai.
Kaip gydyti?
Paprasčiausia pirmoji pagalba yra nesunkaus nušalimo atveju – užtenka nedelsiant eiti į šiltą patalpą ir sušilti. Tiesa, nevertėtų kišti rankų ar kojų į karštą vandenį. Taip galite sau tik pakenkti. Vanduo turėtų būti kambario temperatūros.
Palaipsniui vandenį galima keisti šiltesniu, tačiau ir šiuo atveju ji neturėtų būti aukštesnė nei įprasta kūno temperatūra. Vėliau odą būti švelniai nusausinti, trinti stipriai negalima. Jei oda parausvėjo ir atgavo jautrumą, reiškia nušalusi vieta atšildyta.
Jei nušalo kojos, eikite į šiltą patalpą ir atsargiai nusiimkite batus. Tik nedarykite to jėga, nes galite pažeisti nušalusius audinius. Šiuo atveju taip pat svarbu atšildyti kojas palaipsniui.
Jeigu oda ilgai išlieka melsva, galima įtarti gilų audinių pažeidimą. Todėl būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Jei įtariate 2–4 laipsnio nušalimus, vizitas pas gydytoją neišvengiamas. Šiltai apsivyniokite nušalusias vietas ir skubėkite į gydymo įstaigą.
Kaip elgtis per šalčius?
Oro temperatūra Lietuvoje pastarąsias dienas laikosi žemiau dešimties laipsnių šalčio, o kai kuriose šalies vietose termometro stulpelis nukrenta ir žemiau dvidešimties laipsnių šalčio. Sinoptikai prognozuoja, kad ir ši savaitė bus žvarbi ir šalta. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos primena gyventojams, kaip elgtis per šalčius.
Jei oras labai atšąla ir jeigu pučia stiprus vėjas, jei yra galimybė, stenkitės likti patalpose. Pučiant stipriam vėjui, šalčio poveikis sustiprėja ir žmonės jaučia daug žemesnę oro temperatūrą, nei yra iš tikrųjų. Jei reikia išeiti, stenkitės, kad kelionė būtų kuo trumpesnė ir būtinai šiltai bei patogiai apsirenkite: suaugusieji ir vaikai turi dėvėti kepurę, megztą šaliką, kumštines pirštines, šiltus batus ir drabužius.
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos viršininko Jūrio Targonsko, tinkamiausi drabužiai – iš vilnos, nes jie sulaiko daugiau kūno šilumos nei medvilnė, viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo. Per šalčius reikia avėti šiltą, ne per ankštą avalynę, mūvėti vilnones kojines, tinkamai apsaugoti rankas (vengti pirštuotų pirštinių).
Einant į lauką, reikia patepti nepridengtas kūno vietas (ausis, nosį, skruostus) riebiu kremu, į kurio sudėtį neįeina vanduo. Ypač saugokite nušalusias kūno vietas. Be to, geriau neiti į lauką ką tik nusiprausus ar išsimaudžius.
Sinoptikams prognozuojant didelius šalčius, departamento Civilinės saugos valdybos vadovas rekomenduoja pasirūpinti vandens, maisto ir kuro atsargomis. O jeigu turite galimybę, įsigyti ir šildymo prietaisų.
„Šaltyje reikia vengti didelio fizinio krūvio, nedirbti jokių sunkių darbų, ypač jeigu sergate širdies ligomis ar turite padidėjusį kraujospūdį“, – teigia J.Targonskas.
Jei šaltyje tenka būti ilgiau, negalima ramiai stovėti ar sėdėti, reikia kuo daugiau judėti. Lauke stengtis nesuprakaituoti ir nesušlapti. Atėjus iš šalčio, nerekomenduojama iš karto pulti šildytis prie šildytuvo arba gerti karštų gėrimų, geriau šiek tiek, kokį pusvalandį, palaukti. Be to, jei turite galimybę, patariama valgyti šiltą, kaloringesnį maistą, gerti šiltų skysčių ir vengti alkoholio.
Kad išvengtumėme gaisro, rekomenduojama nesinaudoti savos gamybos elektros šildymo prietaisais, nejungti kelių elektros prietaisų į vieną elektros lizdą ir nepalikti jų įjungtų į tinklą be priežiūros.
