„Pėsčiomis pajūriu“ – jau antrasis masinis itin didelio susidomėjimo sulaukęs „Trenkturo“ organizuojamas ištvermės žygis, nepalikęs abejingų ir Lietuvą padalinęs į dvi dalis. Vieniems tai absoliučiai nesuprantama beprasmiška veikla, kvailystė ir savęs žalojimas. Kitiems – gyvenimo iššūkis, nuotykis prie jūros ar savęs atradimo terapija.
Anot skeptikų, pats žygiavimas yra neįdomi pramoga, kadangi einant visus 100 kilometrų paplūdimiu jūra yra ta pati, kopos irgi panašios. Skamba monotoniškai? Kai kam tikrai taip. Maža to, tokį atstumą sukorus garantuotai ant pėdų rasis ne viena pūslė, kuri gis bent savaitę. Jau nekalbant apie tai, kad kūnas bus kaip sulaužytas, skaudės visus raumenis ir vien lipimas laiptais pareikalaus milžiniškų pastangų. Neskamba patraukliai.
Žygio entuziastai prieštarauja ir teigia, jog tai – tiek fizinės ištvermės, tiek dvasios iššūkis, kuriam pasiryžta tik nedaugelis. Nė nepajuntame kaip gyvenimo rutina ir kasdieniniai reikalai mus užmigdo letargo miegu ir tuomet įveikta nesibaigiančio ėjimo monotonija ir iškęstas pritrintų pūslių skausmas yra puikus būdas iš jo nubusti. O nubudę tvirtina, jog spalvos aplinkui paryškėja ir drąsos gyventi padaugėja.
Kaip teigia vienas patyręs žygeivis, „Eidamas su kiekvienu kilometru pamažu supranti, kad tik tu pats – ir niekas kitas nepadės – gali perlipti per savo įsitikinimus ir viršyti galimybių ribas. Judėdamas pirmyn įsisąmonini, kad noras įveikti šį žygį tai įrodymas pačiam sau, kad gyvenime nieko nėra neįmanomo!“
Stebėdami nuolat augantį susidomėjimą organizatoriai prognozuoja, jog kitų metų žygyje į akistatą su savimi gali panorėti stoti bemaž 10 tūkstančių žmonių.
