Dėl statybinių medžiagų poveikio sveikatai baimintis verta?

Tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, AB „SKV“ užsakymu, atliko reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą dėl statybinių medžiagų grėsmės sveikatai. Rezultatai atskleidė, kad daugiau nei pusė – net 66 proc. – respondentų mano, kad kai kurios statybinės medžiagos gali kelti grėsmę namo gyventojo sveikatai. Ekspertai pastebi, kad didžiausių abejonių lietuviams kelia apšiltinimui naudojamos medžiagos.

Daugiau nei pusė – net 66 proc. – tyrimo respondentų mano, kad kai kurios statybinės medžiagos gali kelti grėsmę namo gyventojo sveikatai.<br>123rf nuotr.
Daugiau nei pusė – net 66 proc. – tyrimo respondentų mano, kad kai kurios statybinės medžiagos gali kelti grėsmę namo gyventojo sveikatai.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 16, 2016, 10:34 AM, atnaujinta May 25, 2017, 11:45 AM

Būgštauja dėl apšiltinimo medžiagų poveikio

Tyrimas atskleidė, kad dažniausiai informacijos ieško nuosavą būstą įsirenginėjantys, vidutinio amžiaus, aukščiausio išsilavinimo ir didžiausias pajamas gaunantys apklaustieji. Tai parodo, kad statybinių medžiagų pasirinkimas neretai priklauso nuo turimų žinių ir žmogaus išsilavinimo.

Net 46 proc. žmonių šilumos izoliaciją įvardijo kaip svarbiausią savybę, renkantis būstą, todėl analizuojant poveikį sveikatai, daugiausia dėmesio tyrime skirta būtent namų apšiltinimo medžiagoms.

Didžiausią susirūpinimą gyventojai išsakė dėl stiklo vatos: 20 proc. respondentų nurodė manantys, kad ši medžiaga yra kenksminga sveikatai ir 49 proc. – kad stiklo vata žmogaus organizmui gali turėti neigiamos įtakos.

Klausiami apie tai, kokią grėsmę, jų nuomone, kelia akmens vata, gyventojai dažniausiai įvardijo alergijos pavojų (30 proc.), antroje vietoje – kosulį ir astmą (po 25 proc.). Stiklo vatos grėsmę sveikatai dažniau paminėjo vyrai ir mažesnių miestų, rajonų centrų gyventojai. Mažiausiai susirūpinimo gyventojams kėlė putų polistirenas – dėl jo kenksmingumo sveikatai baiminasi 12 proc. respondentų.

Visų medžiagų bijoti nereikia

„Mineralinė vata sudaryta iš neorganinės pluoštinės medžiagos, plaušelių surišimui naudojant mažą kiekį dervos, kuri gali būti gaminama naudojant formaldehidą – bekvapę medžiagą, galinčią sukelti galvos skausmą ar pykinimą.

Tiesa, baimintis formaldehido poveikio nereikėtų – jis dervos gamybos metu praktiškai pilnai sureaguoja, o labai maži likutiniai jo kiekiai išgaruoja per pirmąsias savaites po mineralinės vatos pagaminimo. Kiek sudėtingiau yra su alergizuojančiu mineralinės vatos poveikiu – niežėjimą ir net alergiją gali sukelti šiurkštūs odos paviršių įbrėžiantys akmens vatos plaušai, todėl dirbant su medžiaga derėtų naudoti darbinius rūbus, pirštines ar net respiratorių“, – įspėja Vilniaus universiteto Polimerų chemijos katedros vedėjas, profesorius Ričardas Makuška.

Profesorius atkreipia dėmesį, kad mineralinės vatos sluoksniai turėtų būti uždengti tinku, plėvelėmis ar gipso kartono plokštėmis, nes po kurio laiko pluoštas ima dulkėti , todėl gali alergizuoti ar sukelti kitokį neigiamą poveikį. Prof. R. Makuškos teigimu, putų polistirenas yra visiškai saugi, nealergizuojanti ir kenksmingų teršalų neišskirianti medžiaga, kuri, net ir susidėvėjusi, nekelia pavojaus sveikatai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.