Priemonių, sumažinančių niežulį, galime rasti vaistinėse. Sakoma, kad sumažinti kančias galima ir patepus uodų sukąstas vietas geriamosios sodos tirpalu ar muilu.
Vilnietė Jurgita naudoja kitą būdą, kuris, jos teigimu, niežulį mažina kur kas efektyviau už tepalus ir visuomet yra „po ranka“.
„Man šį būdą parodė mama vaikystėje, jis atėjęs iš žilos senovės. Labai svarbu įkandimo vietos nesikasyti, nes po to tik dar labiau niežti. Mano mama man liepdavo toje paraudusioje vietoje nagu stipriai, kiek tik pajėgi ištverti, įspausti kryžiuką. Skamba lyg burtai, tačiau tai išties veiksminga – niežulys praeina“, – tikino vilnietė.
Respublikinės Klaipėdos ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja, gydytoja dermatovenerologė Aldona Kajutytė tikino apie tokį kovos su niežtinčiais odos įkandimais būdą girdėjusi pirmąkart.
Pasak jos, jis tikrai nėra kenksmingas, tačiau veikia tik kaip placebas.
„Šis metodas tikrai nepakenks, suveiks žmogaus įtaiga: galvos, kad niežėjimas liovėsi, ko gero, taip ir nutiks iš tiesų. Tiesa, prieš tai darant, vertėtų įkandimo vietą dezinfekuoti ir nusiplauti rankas. Nes darant tai nešvariomis rankomis, galima įnešti infekciją.
Įkandimo vietas taip pat galima patepti salicilo tepalu, actu ar valgomosios sodos tirpaliuku. Tinka ir arbatmedžio aliejus. Patepus kelis kartus per dieną, niežėjimas turėtų liautis.
Be to, vaistinėse dabar esama cinko purškalų, kurie skirti šiam reikalui.
Visos išvardytos priemonės taip pat neleidžia supūliuoti, jei žmogus nešvariomis rankomis pasikaso įkandimą“, – teigė medikė.
Ji taip pat perspėjo, kad nuo uodų įkandimų gali kilti ir alerginių reakcijų. „Žmonės šiais laikais jautresni. Net ir šiandien turėjome ne vieną pacientą su daugybiniais uodų įkandimais atvirose kūno vietose. Naktimis tokie pacientai negali ramiai miegoti, kasosi. Tuomet organizmas sureaguoja. Įvyksta hiperreakcija. Tad jei įtariate, jog dėl įkandimų kilo alergija, geriau kreiptis į gydytoją alergologą arba deramatologą“, – patarė A.Kajutytė.
