Deja, neretai apie tai susimąstome, kai pamatome pasekmes: užaugusį antsvorį, padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje ar kitas sveikatos problemas. Tuomet klausiame savęs, kur suklydome, ką galime pakeisti, bei domimės, ar labai sunku blogus įpročius pakeisti gerais.
Rašytojas, televizijos laidų vedėjas Šarūnas Navickis prieš kelerius metus, pritaikydamas Kūno kultūros institute įgytas žinias, parengė Kūno gerovės programą. O ir jo paties kūno pokyčiai stulbina.
Pasak vyro, nors pokyčiai ateina po truputį, nieko nėra neįmanomo. Tai įrodo ir jo paties patirtis.
Sportuoti paskatino vis didėjantis skirtumas tarp troškimo ir realybės
Nors sveika gyvensena Šarūnas domėjosi nuo mažens, teigė augęs aplinkoje, kurioje nei sportas, nei fizinė išvaizda nebuvo pernelyg sureikšminami.
„Vaikystėje buvau gerai besimokantis, apvalainas storuliukas, o tam, kad nepasikeisčiau, buvau atleistas ir nuo fizinio lavinimo pamokų. Priežastis dabar atrodo iš tiesų juokinga – sportuoti man neleido „dėl prastos sveikatos“.
Vis dėlto pamažu man ėmė nepatikti, kad vis augo kontrastas tarp mintyse kuriamo idealaus vyro įvaizdžio bei realybės. Kai buvau vaikas, labai daug skaičiau, tad pavyzdžiais laikiau stiprius, raumeningus didvyrius.
Nusprendžiau, kad reikia ko nors imtis. Pati pradžia buvo gan sudėtinga ir padrika, nes vienintelė veikla buvo bėgiojimas Kauno Ąžuolyno parke. Vėliau prisidėjo ir karatė treniruotes. Jose išlavinau lankstumą, judesių koordinaciją, o tai davė puikius pagrindus tolimesniam jėgos ugdymui.
Kitas žengtas žingsnis buvo motyvuotai pasirinktos studijos tuometiniame Kūno kultūros institute (dabar – Lietuvos sporto universitetas), kurias tęsiau JAV. Jungtinėse Valstijose įgijau Mitybos ir kūno gerovės specialybę (angl. Nutrition and fitness management).
Šias žinias įtvirtinau kelerius metus dirbdamas vienuose geriausių šalies sporto klubų. Vis dėlto supratau, kad mane labiausiai domina ne varžybose demonstruojami sportiniai pasiekimai, o tokie epideminiai reiškiniai kaip nutukimas ir kovos su šia problema būdai.
Nors anksčiau didžiulio antsvorio problema buvo kiek lokalesnė, šiandien Europos šalys, tarp jų ir Lietuva, – jokios išimtys. Taigi, visą savo dėmesį sutelkiau į nutukimo problemą bei jos sprendimo būdus. Šia veikla užsiimu ir šiandien“, – pasakojo jis.
Norint pasiekti rezultatų ypač svarbi motyvacija
Pastebėjęs, kad pokytis yra būtinas, Šarūnas sukūrė „Kūno gerovės“ programą, padedančią ne tik atsikratyti antsvorio, bet ir sugrąžinti tvarką į kasdienį gyvenimą. Pasak jo, taikomas metodas yra veiksmingas, nes pirmiausia keičia mąstyseną, o tik vėliau pereina prie fizinių pratimų ir aktyvaus riebalų deginimo.
„Atlikus įvairius tyrimus, užpildžius klausimyną paaiškėja, jog pagrindinės padidėjusio svorio priežastys dažniausiai būna psichologinės. Neretai susiduriu su „emociniais valgytojais“, kurie blogą savijautą, liūdesį ar depresiją siekia numalšinti maistu.
Tai tik įrodo, kaip svarbu iš pradžių pakeisti mąstymą ir norėti pasikeisti pačiam, nes aklas tam tikro dalyko sekimas be jokios motyvacijos paprastai lieka bevaisis. Tai, kad asmuo kažką darė, parodo tik iššvaistyti pinigai bei sugaištas laikas, o ne pasiekti rezultatai.
Na, o suradus priežastį, kodėl norite ką nors pakeisti, galima imtis ir kito žingsnio, tai yra suvartojamų ir sudeginamų kalorijų skaičiavimo“, – teigė Š.Navickis.
Ne naujiena, kad gaunamas kalorijų kiekis privalo būti mažesnis nei tas, kurį sudeginame sportuodami.
Pagrindinė nutukimo epidemijos priežastis – reklama
Daugelis dietologų sutinka, kad Lietuvoje vis daugiau asmenų skundžiasi antsvorių, o pacientų amžius vis jaunėja. Pasak sveikatingumo specialisto, pagrindinė šios problemos priežastis – besaikį vartojimą skatinanti reklama.
„Niekam ne paslaptis, jog visa rinka paremta vartojimu. Reklama yra skirta produktams populiarinti ir jų vartojimui skatinti. Deja, reklamuojant maisto produktus yra skatinamas ne maitinimasis, o „ėdimas“.
Pakanka įsijungti televizorių, ir ši teorija pasitvirtina. Atsipalaiduoji, per daug nemąstai ir nesupranti, kad stebi ne vien laidą ar filmą, o ir nuolat pasikartojančias reklamas. Jose dailiai pateikiamas maistas ne tik sužadina alkį, bet ir paskatina jį įsigyti.
Taip pat neretai eteryje transliuojamos reklamos žada stebuklingus vaistus, kurie padeda greitai suvirškinti maistą ir palengvinti persivalgymo pojūtį. Tai leidžia toliau kimšti į save jokios teigiamos vertės neturintį maistą.
Deja, problemos diagnozavimas šiuo atveju jos spręsti iš tiesų nepadeda. „Šiukšliamaisčio“ industrija dirba be galo greitai ir gerai, o tai įtraukia ir naujus vartotojus. Vis dėlto galiu tik liūdnai pasijuokti, jog jos dėka aš niekuomet neliksiu be darbo...“ – mąstė jis.
Norintiems pokyčių derėtų paklausti savęs, kodėl norite pasikeisti
Antsvorio norintys atsikratyti asmenys dažnai nežino, nuo ko pradėti, ir dažniausiai netrukus pasiduoda. Paprastam žmogui kartais sunku atrasti motyvaciją keistis, o ją suradus – imtis veiksmų,
Vis dėlto Šarūnas siūlo neišsigąsti, o verčiau paklausti savęs, kodėl atsirado noras pasikeisti.
„Derėtų paklausti savęs, kas paskatino pokyčių troškimą. Jei tai sužadino noras turėti dailų, stangrų ir raumeningą kūną, turite suprasti, jog „bet“ ir „tačiau“ bei veiksmų pradžios atidėjimas jums yra visai nenaudingi.
Tai, jog pradėsite „po atostogų“ ar „Naujųjų metų“, ir kitokie „šventi pažadai“ tarsi bereikšmė malda kartojami metų metus. Derėtų suprasti, kad tai tėra savęs apgaudinėjimas, neleidžiantis pasiekti norimo tikslo.
C. Connolly tikino, kad „nutukimas yra proto būsena, liga, kylanti iš nuobodulio ir nieko neveikimo. Jei norite jos atsikratyti – turite iš naujo atrasti gyvenimo prasmę.“ Manau, kad šis prieš 70 metų rašęs asmuo kuo puikiausiai suprato tai, apie ką dar ir šiandien sunku kalbėti“, – svarstė Š.Navickis.
