„Iki tol pasitikėjimo savimi visai neturėjau, todėl apie maudynes vasarą nebuvo net kalbos“, – prisipažįsta vaikinas.
Šiandien Mantas su portalo lrytas.lt skaitytojais dalijasi savo istorija, siekdamas pokyčiams įkvėpti kitus.
– Iš nuotraukų matyti, kad tavo išvaizdos pokyčiai kardinalūs. Kada buvo ta esminė akimirka, kai supratai, kad atėjo diena pradėti keistis?
– Didelę savo gyvenimo dalį turėjau antsvorio, dėl to labai kompleksavau. Manau, mano pokyčių priežastis buvo išvykimas gyventi į Jungtinę Karalystę.
Antsvorio norėjau atsikratyti jau ilgą laiką, daug kartų tai bandžiau padaryti, tačiau visus kartus mano pastangos nueidavo veltui.
Tiesiog supratau, kad gyvenime noriu tapti kuo nors, nenorėjau, kad žmonės į mane žiūrėtų kaip į menkesnį už juos, norėjau būti stiprios valios ir didelio ryžto žmogus.
Iki šiol atsimenu, kaip vaikščiojau po namus ir kalbėjau sau: „Mantai, turi keistis! Nebegali daugiau taip gyventi. Pagalvok apie ateitį. Jei nori ko nors pasiekti, turi keistis čia ir dabar!“ Šis pokalbis su savimi man tarsi atvėrė akis ir supratau, ko noriu ir kaip tai padaryti.
– Jei teisingai suprantu, visa vaikystė buvo lydima antsvorio – prastai maitinaisi?
– Kadangi esu kilęs iš Lietuvos, maisto racionas tikriausiai irgi visiems labai pažįstamas. Lietuva yra labiau į šiaurę nuo pusiaujo, tad žmonės labiau linkę vartoti riebesnius produktus, ypač turinčius daugiau sočiųjų riebalų.
Tuo metu apie mitybą nieko nežinojau ir tiesiog valgydavau tai, kas būdavo namuose, ką paruošdavo tėvai.
Svoris labai pradėjo augti sulaukus 11 ar 12 metų. Kadangi esu aukšto ūgio, tuo metu žaidžiau krepšinį Kauno sporto mokykloje, fizinis aktyvumas buvo didesnis nei įprastai.
Iš prigimties esu smaližius, mėgstu desertus ir saldesnį kąsnį, anksčiau to visiškai neribodavau, tiesiog nelabai rūpėjo viso to pasekmės.
Manau, priežastis vis dėlto buvo mityba ir neišmanymas apie maisto makromedžiagas. Vartodavau labai daug riebių produktų kartu su angliavandeniais, kurie yra pagrindinis mūsų kūno energijos šaltinis, tos energijos nesunaudodamas, o kūnas kalorijas kaupdavo kaip riebalus.
– Būdamas pilnesnio sudėjimo sulaukdavai nemalonių aplinkinių pastabų?
– Sulaukdavau pašiepiančių komentarų, jausdavau, kad žmonės į mane žiūri kaip į menkesnį už juos. Tiek mokykloje, tiek kieme gana dažnai girdėdavau pašaipų dėl antsvorio. Stengdavausi apsimesti, kad man tokie komentarai visiškai nerūpi, tačiau jutau: kiekvienas pašiepimas sukelia kančią.
Visada vengdavau temų apie svorį ir tiesiog gyvenau baimių pasaulyje. Visiškai nepasitikėjau savimi, apie maudynes vasarą nebuvo nė kalbos.
Dažniausiai žmonių pašaipos būna kur kas skaudesnės nei fizinis smurtas. Kai mėgini pasikeisti, tačiau kiekvieną kartą viskas būna veltui, supranti, kad esi menkas žmogus, tuomet užsisklendi savyje, atsiriboji nuo aplinkinių.
– Nutarei keistis – kokie buvo pirmieji žingsniai?
– Pavyko tikrai ne iš karto. Manau, ir gerai, kad tik po labai daug bandymų, nes supratau, kiek iš tikro to noriu ir kiek man tai reiškia.
Mano pirmieji žingsniai buvo bėgiojimas. Atsikeldavau anksti ryte ir bėgiodavau aplink parką viename rajonų, kuriame anksčiau gyvenau Londone.
Kai pradėjau dirbti, vos tik gavęs pirmąją algą nusipirkau abonementą į sporto klubą, kuris buvo pusvalandis kelio pėsčiomis. Tai buvo vienintelis sporto klubas tame rajone, jame buvo gana daug treniruoklių. Narystė sporto klube man buvo pats didžiausias žingsnis.
– Kaip koregavai tą blogąją lietuvišką mitybą?
– Išvykęs iš Lietuvos mitybą pakeičiau kardinaliai. Turint didesnį produktų pasirinkimą, galima pasigaminti daugiau sveikesnių patiekalų.
Atsisakiau riebių produktų, nevartoju sviesto, lašinių, rūkytos dešros, sūrio. Taip pat atsisakiau greitai skaidomų angliavandenių, tokių kaip makaronai, batonas.
Vietoj vien tik gausaus kiekio sočiųjų riebalų dabar vartoju trijų rūšių riebalus: sočiuosius, kurių gaunu iš mėsos ir kokosų aliejaus, polisočiuosius, kurių gaunu iš žuvų, tokių kaip lašišos, tunai (tai faktiškai omega-3 ir omega-6 riebalai), ir monosočiuosius, kurių gaunu iš alyvuogių aliejaus ir riešutų.
Mažiausiai suvartoju sočiųjų riebalų, nes jie didina riziką susirgti širdies ligomis, tačiau norint palaikyti optimalią hormonų pusiausvyrą kūne reikia visų rūšių riebalų.
Vietoj greitųjų angliavandenių (batonas, baltieji ryžiai, makaronai) pradėjau vartoti lėčiau skaidomus angliavandenius, tokius kaip avižinė košė, saldžiosios bulvės, rudieji ryžiai, lęšiai ir grikiai. Tokiuose angliavandeniuose gausu mineralų ir organizmas juos skaido lėčiau, aprūpindamas kūną energija ilgesniam laikui.
Atsisakiau cukraus ir saldžių produktų, aišku, ne visam laikui. Visi mes kartais norime pasmaližiauti, tai sau leidžiu kartą per savaitę – sekmadienį.
Kadangi esu didelis smaližius ir mėgstu desertus, į pasmaližiavimą vieną kartą per savaitę žiūriu kaip į apdovanojimą už darbą tiek sporto salėje, tiek virtuvėje, taip pat ugdau savo valią.
Reikia suprasti, kad tavo tikslai kur kas svarbesni už skanesnį maisto kąsnį, ir viskas, ką suvartoji, galiausiai tampa tavo kūno dalimi, iš to gaminasi naujos kūno ląstelės.
– Visame šiame kelyje konsultavaisi su specialistais – dietologu, treneriu?
– Sporto programą susidariau pats. Gana skeptiškai žiūrėjau ir į tai, kad mitybos programą turėtų sudaryti kas nors kitas, nes, mano manymu, niekas geriau nepažįsta mano kūno nei aš pats.
Dėl to pradėjau labai daug domėtis mityba ir pratimais. Dabar gyvename tokiame amžiuje, kai informacijos prieinamumas labai didelis, internetas leidžia informacijos rasti apie bet ką per kelias sekundes.
Mano ryžtas keistis buvo toks didelis, kad norėjau viską padaryti kuo kokybiškiau, dėl to bandžiau daug mitybos režimų, skirtingų dietų ir sporto programų. Buvo labai įdomu sužinoti, kaip veikia mano kūnas, kaip reaguoja į skirtingą mitybą, koks maistas man tinkamiausias, kokio reikėtų vengti.
Viską bandžiau pats ir tos skaitymo valandos, informacijos ieškojimas tikrai atsipirko, nes dabar galiu patarti kai kuriems sportininkams, kurie ruošiasi kultūrizmo ar kūno rengybos varžyboms.
Dietos laikausi ir dabar, bet daugeliui žmonių žodis „dieta“ kelia ne šypseną, o tai nėra gerai. Dieta nėra badavimas – tai subalansuota mityba, kai kurių produktų perdėto vartojimo atsisakymas.
– Tai sutinki su taisykle, kad mažos nuodėmės – sporto salėje, didelės – virtuvėje?
– Manau, yra tiesos. Aišku, tų nuodėmių reikia stengtis daryti kuo mažiau, nes labai lengva nuklysti nuo kurso, ypač per šventes. Galų gale daug nuodėmių daro tie, kurie neturi aiškių tikslų ir stiprios valios.
Man sporto salė ir mityba svarbiausia. Salėje nesišneku su niekuo, nes tai man kaip meditacija, tiesiog atitrūkstu nuo realybės, atrodo, kad tai – kitas pasaulis. Sportuodamas apie nieką negalvoju, jaučiu didesnį ryšį su savimi, savo kūnu, dėl to nuodėmės sporto salėje visiškai negali egzistuoti.
Kalbant apie virtuvę, tai visai kas kita, tačiau visada yra išeitis. Yra labai daug sveikų receptų, nelabai kaloringų patiekalų ir desertų, kuriuos gaminu, kai turiu laiko, ir tai labai gera alternatyva patiekalams, turintiems daug kalorijų.
Sau leidžiu valgyti bet ką tik vieną kartą per savaitę, kaip minėjau, paprastai sekmadienį. Kartais tą dieną ir praleidžiu, nelygu, kaip jaučiuosi, nes, kai gali valgyti bet ką, ne visada yra noro. Kartais tiesiog jauti, kad tavo kūnui to nereikia.
Aš vadovaujuosi teorija, kad sveikas kūnas – sveika mąstysena, todėl, jeigu gyveni be streso, sveikai maitiniesi, reguliariai sportuoji, net ir nesinori to nesveiko maisto.
– Esi garantuotas, kad visą gyvenimą sportuosi?
– Sportas – mano gyvenimo dalis. Reikia suprasti, kad žmogaus kūnas – pats geriausias instrumentas, kokį tik gali turėti. Sportuoju ne dėl to, kad padaryčiau kam nors įspūdį, – sportuoju, nes tai mane tobulina kaip asmenybę.
Susiduriu su įvairiais žmonėmis, turinčiais antsvorio, ir daugelio tų žmonių problemų priežastis – stresas.
Stresas – turbūt svarbiausia priežastis, kodėl žmonės priauga nereikalingų kilogramų, galų gale tai iš dalies buvo ir mano bėdų priežastis.
Šių laikų pasaulis veikia kaip mašina, žmonės atitolsta nuo savęs, mažiau laiko skiria sau, pasineria į rutiną ir tiesiog egzistuoja.
Gyvenimą reikia gyventi prasmingai. Sportas ir sveikas gyvenimo būdas – investicija į save, galbūt kone geriausia, ką galite padaryti.
Tikiu, kad sportuosiu visą gyvenimą, nes dėl sporto ir sveikos gyvensenos supratau, jog galiu pasiekti viską.
Reikia pažinti savo kūną, suprasti, koks maistas tau tinka, koks nelabai, ir išlaikyti gerą kūno formą pasidaro ne taip ir sudėtinga. Kuo daugiau investuosi į savo kūną, tuo daugiau pozityvių rezultatų pamatysi. Bent jau man tai veikia.
– Ką šiuo metu, be sporto, veiki?
– Šiuo metu studijuoju informacines technologijas Londone, Grinvičo universitete, ir dirbu kelis darbus, laisvalaikiu padedu sudaryti sporto programas kitiems, kuriu „YouTube“ vaizdo įrašus savo kanale anglų kalba.
Ateities planų turiu daug, nes žinau, kad darbas nuo 9 iki 17 valandos – tikrai ne man, dėl to bandau kurti savo verslą.
Į ateitį žiūriu su šypsena, nes žinau, kad nė viena kliūtis nėra neįveikiama.
