Daliau, didėjant bėgimo entuziastų skaičiui, dažniau pasigirsta ir kalbos esą bėgimas gali kenkti sveikatai. Kaip yra iš tikro?
Iš tikrųjų, bėgimas gali ir žaloti, ir tapti sveikatos šaltiniu. Viskas priklauso nuo mūsų pačių. Bėgiojant intensyviai ir dideliu krūviu, pakenkti sau tikrai galima – dėvisi sąnariai, kenčia širdis. Tačiau bėgiojant, atsižvelgus į savo fizinę būklę ir pajėgumą, jūs ne tik nepakenksite savo sveikatai, bet ir sustiprėsite.
Bėgiojant mažu krūviu, stiprinamas širdies raumuo, gerėja kraujotaka. Bėgant stiprinami ir visi kiti kūno raumenys, deginami riebalai. Taip pat ugdoma ištvermė ir valia. Bėgimas išmoko siekti tikslų, neleidžia pasiduoti, priverčia susimąstyti apie sveiką gyvenimo būdą ir skatina jį propaguoti. Bėgimas gali būti jūsų hobis, laisvalaikis, gyvenimo būdas, sportas.
Ar bėgimas geresnė sporto rūšis nei kitos fizinės veiklos, pavyzdžiui, dviračių sportas ar kontaktinis sportas?
Pasakysiu atvirai, neskirstau sporto šakų į geras ir blogas. Visos sporto šakos turi savų pliusų ir savų minusų ir kai sportuojama profesionaliai, ir kai sportuojama savo malonumui, tai yra mėgėjiškai. Mano nuomone, svarbiausia, kad sportas teiktų malonumą ir netaptų traumų šaltiniu.
Kaip bėgti, kad nepakenktume savo sveikatai?
Matyt, atsakymas į šį klausimą yra ne kaip, o kiek bėgti. O tai, be abejo, priklauso nuo kiekvieno žmogaus fizinio pajėgumo, fizinio krūvio ir bėgimo intensyvumo. Tokie techniniai aspektai, kaip, pavyzdžiui, bėgimui pritaikyta avalynė, gali padėti sumažinti arba padidinti traumų riziką, tačiau labiausiai sveikatai kenkiantis dalykas yra netinkamai pasirinktas fizinis krūvis.
Kaip dažnai ir kokius atstumus bėgti yra sveika?
Pasikartosiu – tai priklauso nuo žmogaus fizinio pasiruošimo. Pradedantiesiems bėgikams patarčiau išeiti pabėgioti 2-3 kartus per savaitę. Pirmi bėgimai gali trukti 15-20 minučių. Tiems, kuriems bėgimas yra kasdienybė, net ir per savaitę įveiktas 100 kilometrų nėra riba.
Į ką atkreipti dėmesį bėgant ir kaip nepersistengti?
Bėgant svarbiausia atkreipti dėmesį į pulsą. Pagal jį galite spręsti ar tuo metu bėgate pagal savo galimybes, ar neapkraunate savęs sunkiai pakeliamu krūviu.
Laikausi nuomonės, kad, sportuojant ir siekiant užsibrėžtų tikslų, būtina atsižvelgti į daugybę veiksnių: savijautą, poilsį, nuovargį, treniruotes. Kitaip vietoje malonumo sportuoti jausitės tarsi įkritę į didžiulę duobę ir sau tik pakenksite. Visada sau ir kitiems primenu, jog svarbu nepamiršti, kad mes tobulėjame ne tuomet, kai darome didžiulius darbus, o tuomet, kai atsigauname po jų. Taigi mano išvada paprasta – būkite lankstūs. Planuokite savo treniruotes, atsižvelgdami į savo savijautą.
Ar apšilimas yra būtinas net ir prieš lengvą prasibėgimą?
Mano nuomone, apšilimas nėra būtinas. Lengvas prasibėgimas – tėra lengva mankšta. Apšilimo reikia prieš tokias treniruotes, kuomet organizmui tenka didelė apkrova. Visgi jei jaučiate poreikį prieš bėgimą atlikti apšilimo pratimus, darykite juos. Jie tikrai nepakenks.
Kur geriausia bėgioti?
Bėgioti galima visur. Svarbiausia turėti tai vietovei, po kurią bėgiojate, pritaikytą sportinę avalynę. Žinoma, bėgioti gamtoje yra kur kas smagiau nei miesto gatvėmis, kur tenka kvėpuoti užterštu oru.
Vis pabrėžiate specialiai bėgimui pritaikytos sportinės avalynės svarbą. Kodėl bėgimui netinka paprasti sportiniai bateliai ir kaip teisingai pasirinkti?
Tiek pradedančiajam bėgioti, tiek profesionaliam sportininkui sportinė avalynė yra labai svarbi. Rinkdamiesi sportinę avalynę atsižvelkite į tokius svarbius faktorius, kaip dangą, ant kurios bėgiosite, savo pėdos formą. Tačiau bene reikšmingiausias atrankos kriterijus – patogumas.
Sportinė apranga tokios didelės reikšmės kaip avalynė neturi. Svarbiausia, kad ji būtų tinkama bėgti atitinkamomis oro sąlygomis. Gera apranga ta, kuri neleidžia nei sušalti, nei perkaisti.
Jūs rekomenduojate bėgioti ne po vieną, o su bendraminčiais. Kodėl?
Pagrindinė priežastis ta, kad bėgant drauge su kitais yra lengviau save motyvuoti ilgesniems, sunkesniems bėgimams. Visi profesionalūs bėgikai sutiks, kad grupėje atlikti sunkias užduotis yra lengviau.
Ką patariate užvalgyti prieš bėgimo treniruotę ar visgi geriau bėgti tuščiu skrandžiu?
Tai yra labai individualu. Prieš treniruotę patariu vengti sunkaus, aštraus ir riebaus maisto. Profesionalūs sportininkai dažniausiai renkasi daug angliavandenių turintį lengvą maistą, pavyzdžiui, makaronus, javainių batonėlius, įvairių grūdų košes. Valgyti patariama 1-3 valandas prieš treniruotę.
Kaip jūs atradote pomėgį bėgioti?
Lengvąja atletika pradėjau užsiiminėti dar 8 klasėje. Vėliau, perėjęs treniruotis pas ilgųjų distancijų trenerį, supratau, kad man patinka ilgi bėgimai. Dabar savo gyvenimo be bėgimo nebeįsivaizduoju. Neišbėgęs dvi-tris dienas, jaučiuosi kaip nesavas, kažko trūksta. Bėgimas – mano gyvenimo dalis.