Loreta yra baigusi anuometinį Kūno kultūros institutą, specializavosi sporto švenčių ir turizmo organizavime, o šiuo metu dirba didmeninėje prekyboje. Tad, kaip sako pati pašnekovė, sėdimas darbas tikrai padaro savo – nejudant ir nesportuojant tuoj pat prasideda negalavimai. Būtent tai ir paskatino Loretą ieškoti būdų, kaip pradėti aktyviau judėti ir gerinti sveikatą.
„Turiu prisipažinti – esu truputi tinginė. Daug kartų bandžiau eiti į privačius sporto klubus. Sumokėdavau už abonementą, galvodavau, jog išleidus pinigus, sąžinė neleis nenueiti į treniruotes, tačiau viskas pasibaigdavo taip pat. Nueidavau porą kartų į užsiėmimus, o vėliau jau visada surasdavau priežasčių, kodėl reikėtų praleisti treniruotę“, – prisipažino „Judėk sveikai“ ambasadorė Loreta.
Paklausus, kaip Loreta atrado projekto organizuojamas treniruotes, moteris netruko prisiminti: „Dažnai Santakoje važinėdavau dviračiu ir kartą pamačiau ten vykstančias jogos treniruotės. Nesusilaikiau ir priėjusi paklausiau, kas čia vyksta. Tuomet ir sužinojau, jog tai yra nemokamų treniruočių projektas kauniečiams“.
Nusprendusi ir pati pabandyti jogą, Loretą neilgai trukus tapo nuolatine treniruočių dalyve. Pamažu ji pradėjo lankytis ne tik jogos, bet ir solo latino šokių treniruotėse, pilates užsiėmimuose, taip pat - bėgimo treniruotėse.
„Man patiko, kad čia gali jaustis neįpareigojančiai. Tai reiškia, jog galiu lankyti užsiėmimus pagal savo nuotaikas: vieną dieną noriu į jogą, kitą dieną - į kokią nors judresnę treniruotę. Nesi prie nieko pririštas, pasirenku viską pagal labiausiai tinkantį laiką ir vietą“, – pasakojo pašnekovė.
„Vidinis tinginys taip pat niekur nedingo. Paprasčiausiai supratau, kad turiu galvoti pati apie save, nes valandą aktyviam pajudėjimui tikrai visada galima atrasti. Svarbiausia yra valia. O kadangi aš namuose to daryti viena neprisiverčiu, tai einu ten, kur esu motyvuojama kitų...
Dažnai su jais pasišnekame, jog svarbiausia yra nueiti, išsiruošti. Suprantama, kad grįžus namo po ilgos darbo dienos, visą dieną akis įbedus į kompiuterį, nebesinori nieko daugiau tik į lovą, bet kai nueinu į treniruotę, toks milžiniškas pasitenkinimas užplūsta, kad sugebėjau, atėjau, padariau, galų gale perlipau per save. Kartais tikrai pagalvoju, koks žmogus yra juokingas.
Juk tau duoda, tave kviečia, viskas nemokama, treneriai profesionalai, o mes vis tiek dar „maivomės“. Paskui dejuojame, kad skauda vieną ar kitą šoną. Manau, jog čia tiesiog yra tokia dilema, kurią kiekvienas iš mūsų turime išspręsti patys sau viduje. Ir geriausia tai padaryti kuo anksčiau“, - tvirtino kaunietė.
