Apklausus trijų Baltijos šalių gyventojus paaiškėjo, kad blogiausiai sveikatos sistemą vertina ir didžiausią nesaugumą dėl savo sveikatos jaučia latviai. Galėdami įvertinti sveikatos apsaugą nuo -100 iki +100, kur -100 reiškia „visiškai nesaugu“, o +100 „visiškai saugu“, Latvijoje vertinimų vidurkis siekė -34 ir per dvejus metus, kai buvo atlikta analogiška apklausa, pablogėjo vienu punktu.
Lietuvoje vertinimų vidurkis buvo panašus kaip ir Latvijoje ir sudarė -31. Per dvejus metus situacija Lietuvoje labiausiai pablogėjo iš visų Baltijos valstybių. Ankstesnės apklausos metu lietuviai sveikatos apsaugą ir susirūpinimą savo sveikata įvertino -28.
Vienintelėje iš Baltijos valstybių Estijoje situacija gerokai pagerėjo. Prieš dvejus metus Estijoje sveikatos apsauga buvo vertinama -14, dabar -7. Tai rodo, kad estų susirūpinimas dėl sveikatos gerokai sumažėjo, atitinkamai išaugo pasitikėjimas sveikatos rūpybos sistema.
Kaip teigia Laima Stasiulionienė, „ERGO Life Insurance“ Lietuvoje Sveikatos draudimo departamento vadovė, per kelis metus medicininių paslaugų vertinimo takoskyra tarp Baltijos šalių dar labiau išaugo, o tai lemia neigiamos patirtys.
„Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje visuomenės labai sparčiai senėja, tad sveikatos apsaugos sistema tampa vis labiau aktualesnė.
Deja, neigiamos patirtys, kuomet reikia laukti eilėje pas reikiamą specialistą ir po keletą mėnesių, didina gyventojų nerimą dėl sveikatos apsaugos ir savo sveikatos. Gyventojai stengiasi apsisaugoti drausdamiesi sveikatos draudimu – tai paaiškina, kodėl šis draudimas yra viena sparčiausiai augančių draudimų rūšių“, – sako L. Stasiulionienė.
Tiek lietuviai, tiek latviai didžiausią nerimą jaučia dėl sunkių ligų. Paklausti, ar jaučiasi apsaugoti sunkios ligos atveju, 74 proc. latvių ir 73 proc. lietuvių atsakė neigiamai. Estijoje tokių buvo gerokai mažiau — 57 proc.
Dėl tinkamų kasdieninių medicininių paslaugų suteikimo, tokių kaip patekimas pas reikiamą specialistą ar pirminės medicininės pagalbos gavimo, nebuvo tikri 75 proc. latvių, 69 proc. lietuvių ir 54 proc. estų. Nesaugūs nelaimingo atsitikimo atveju jautėsi 59 proc. lietuvių ir latvių bei 44 proc. estų.
Gyventojų sveikatos vertinimas yra vienas iš penkių pagrindinių kriterijų, iš kurių susideda ERGO saugumo indeksas. ERGO saugumo indeksu siekiama nustatyti, ką Baltijos šalių gyventojai mano apie savo gyvenimo stabilumą ir realias rizikas, su kuriomis jiems tenka susidurti kasdieniame gyvenime.
Saugumo jausmas vertinamas nuo -100 iki +100, kur neigiamas skaičius reiškia visišką nesaugumą, o teigiamas - visišką saugumą.
Tyrimą atliko Latvijos visuomenės nuomonės tyrimų centras SKDS. Apklausta trys tūkstančiai 18 - 74 metų respondentų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos — po 1000 iš kiekvienos valstybės.
