1. Trūkstamos kaukolės dalys
Mirtis, sukelta piroklastinio srauto, yra itin nemaloni ir skausminga. Piroklastinis srautas – tai vulkaninių pelenų, karštų dujų ir kitų uolienų greitai judantis srautas, susijęs su kai kurių ugnikalnių išsiveržimais.
79 m. pr. Kr., Pompėjos ir Herkulaniumo miesto gyventojai dėl veikiančio ugnikalnio atsidūrė didžiuliame pavojuje. Šiose gyvenvietėse buvo pragariškai karšta, kai kurie žūdavo nuo terminio šoko, o kiti žmonės buvo nuodijami toksiškomis ugnikalnio dujomis ir pelenais.
Ugnikalnio išsiveržimas sunaikino ir palaidojo šiuos miestus su gyventojais po giliu lavos sluoksniu. Archeologus nustebino tai, kad buvo rastos aukų kaukolių dalys. Tai leidžia manyti, kad dėl ekstremalaus karščio užvirė smegenyse esantis skystis. Pasak specialistų, pakako akimirkos, kad galva sprogtų.
2. Įvykis su nardymo varpu
1983 m. lapkričio 5 d. keletas narų dirbo Frigg gamtinių dujų telkinyje. Į pagalbą jie pasitelkė nardymo varpą, skirtą nardyti pavojingame gylyje.
Vis giliau neriant, oras viduje slūgsta, išorinis spaudimas didėja. Du narai, esantys varpo išorėje, užtikrindavo, kad varpas būtų saugiai prijungiamas prie kamerų ir keleiviai galėtų išlipti nesukeliant staigaus slėgio sumažėjimo.
Viduje dirbę narai jau buvo palikę nardymo įrenginį ir keliavo perėjimu į kamerą. Dar keli kolegos tuo metu jau buvo kitame kameros skyriuje.
Tačiau tą dieną sugedo įrenginys ir narai negalėjo saugiai patekti iš varpo į kambarį. Varpe susidarė 9 kartus mažesnis slėgis nei kameroje, todėl 5 narai žuvo akimirksniu.
Žaibiškas slėgio krytis sukėlė staigų oro ir skysčių plėtimąsi organizmo viduje ir kūnai iš vidaus sutrūkinėjo.
3. Žaibas kambaryje
Užfiksuota ne tiek ir daug atvejų, kuomet asmuo žūsta nuo žaibo. Specialistai palygino, kad dažniau žūstama dėl nukritimo nuo laiptų. Tad ką ir kalbėti apie žaibo trenksmą į kambario vidų.
Visgi 2017 m. buvo užfiksuotas atvejis, kai vyras būtent taip ir žuvo. Vyriškis dirbo prie metalinio stulpo ir dviejų metalinių ožių, skirtų malkoms pjauti. Žaibas trenkė tiesiai į stulpą, ir per koją nuėjo tiesiai į širdį. 70 proc. vyro kūno patyrė pirmojo, antrojo ir trečiojo laipsnio nudegimus, tai jį pražudė.
4. Geoterminis baseinas
Jeloustono nacionaliniame parke galima pasėdėti pačiame ugnikalnio viršuje. Dabar jis jau yra neveikiantis, bet geizeriai ir geoterminė sistema puikiai atlieka savo funkcijas.
Geoterminiai baseinai yra kartu nepaprastai šarmingi ir rūgštingi. Jų vandens temperatūra visada labai aukšta, o vanduo burbuliuojantis. Lipti į juos nerekomenduojama.
Vienas žmogus netyčia įkrito į vieną iš šių baseinų ir patyrė trečiojo laipsnio nudegimus, visi odos sluoksniai buvo pažeisti, o poodiniai riebalai paprasčiausiai išvirė.
Įdomu tai, kad nudegus nervų galūnėms, vyriškis nejautė jokio skausmo. Patirtas terminis šokas ir gausus kraujavimas, žinoma, jį pražudė, tačiau tiksli įvykių eiga vis dar nežinoma. Po paros tebuvo aišku, kad dėl ypatingai rūgštaus vandens neliko nei jo kūno, nei skeleto.
5. Bumslango gyvatės įgėlimas
Bumslangas yra viena nuodingiausių pasaulio gyvačių, turinčių be galo didelį skausmą sukeliančius nuodus. Herpetologui Karlui P. Schmidtui gyvatė įgėlė į kairįjį rankos nykštį apžiūros metu, kitą dieną jis mirė.
Vyras aprašė, kokį poveikį turėjo gyvatės nuodai. Mokslininko teigimu, tai buvo itin nemalonu, jį pradėjo stipriai pykinti, krėtė drebulys, o temperatūra nenumaldomai greitai kilo.
Burnoje, o vėliau ir šlapime atsirado kraujo. Kartojosi vėmimo priepuoliai, kiek vėliau kraujas pradėjo tekėti ir iš kitų kūno angų, tokių kaip nosis ir akys.
Galų gale herpetologas prarado gebėjimą reaguoti į išorinius dirgiklius. Pradėjus kraujuoti širdžiai ir smegenims, jis mirė nuo kvėpavimo sistemos paralyžiaus.
Bumslango suleidžiami nuodai stabdo kraujo krešėjimą, todėl žmogus nukraujuoja ir miršta.
