Fitoterapeutas patarė: sergantys širdies ligomis šių vaisių turėtų valgyti kasdien

Lėtinė liga – tarsi svetima teritorija, su kuria pacientas turi susipažinti. Be cheminių vaistų, kurie savo greitu veikimu primena lėktuvo skrydį, yra ir kitų įvairių būdų, padedančių suvaldyti lėtinę ligą.

Obuoliai maitina širdies raumenį, kad jis nepavargtų.<br>123rf nuotr.
Obuoliai maitina širdies raumenį, kad jis nepavargtų.<br>123rf nuotr.
Obuoliai maitina širdies raumenį, kad jis nepavargtų.<br>123rf nuotr.
Obuoliai maitina širdies raumenį, kad jis nepavargtų.<br>123rf nuotr.
  Vaistiniai augalai. <br>123rf nuotr.
  Vaistiniai augalai. <br>123rf nuotr.
 Ciberžolė.<br>123rf nuotr.
 Ciberžolė.<br>123rf nuotr.
 Vaistiniai augalai. <br>123rf nuotr.
 Vaistiniai augalai. <br>123rf nuotr.
V.Skirkevičius: „Vartojant antibiotikus, kontraceptines priemones, statinus ar vaistus nuo uždegimo naudinga kartu vartoti ir kepenis apsaugančius preparatus.“<br>Nuotr. iš LR archyvo
V.Skirkevičius: „Vartojant antibiotikus, kontraceptines priemones, statinus ar vaistus nuo uždegimo naudinga kartu vartoti ir kepenis apsaugančius preparatus.“<br>Nuotr. iš LR archyvo
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

May 6, 2019, 2:45 PM

Gyvenimo būdo keitimas, naujų mitybos įpročių ugdymas, augalinių ekstraktų naudojimas – nuo šių veiksnių priklauso, ar reikės didinti cheminių vaistų dozes, ar pavyks išvengti nepageidaujamo poveikio ir pristabdyti ligą.

Kasmet Lietuvoje parduodama daugiau nei 72 milijonai vaistų pakuočių. Pagal suvartojamų vaistų vidutinę paros dozę Lietuva priskiriama prie daugiausia vaistų suvartojančių Europos Sąjungos šalių.

Vaistinių augalų ekspertas Virgilijus Skirkevičius pripažino, kad vis didėjantis medikamentų vartojimas – ne tik Lietuvos bruožas. Visame pasaulyje pastebima tendencija: prastai pasijutęs žmogus kreipiasi į gydytoją tik tada, kai būna išbandęs ne vieną medikamentą.

Tačiau savigyda ir vaistų vartojimas gali paslėpti sunkesnę ligą, dėl to pacientas gali per vėlai kreiptis pagalbos. Nepagrįstas tokių vaistų kaip antibiotikai, nuskausminamieji, raminamieji ar migdomieji vartojimas kelia pavojų žmogaus sveikatai, o ypač kepenims.

– Kuo rizikuoja žmonės pasikliaudami savigyda? Ar tai nėra piktnaudžiavimas cheminiais vaistais? – paklausėme V.Skirkevičiaus.

– Yra įvairių šio reiškinio priežasčių. Sociologinės apklausos rodo, kad ne visi suvokia pavojų, kurį kelia netinkamas vaistų vartojimas. Jei žmonės teisinasi, kad neturi laiko kreiptis į gydytoją, vadinasi, jie nebrangina savo sveikatos. Blogai pasijutę žmonės net stengiasi rasti aprašytus internete simptomus ir nusistatyti ligos diagnozę.

Socialiniai tinklai ir internetas beveik perėmė medikų darbą, todėl vis daugiau žmonių mano, kad sugebės pasirinkti tinkamų vaistų ir gydytis patys. Jie netgi džiaugiasi, kad tokiu būdu net pavyks taupyti laiką ir išvengti eilių poliklinikoje.

Šiais laikais medicinos žinios pasidarė visiems prieinamos, o blogiausia tai, kad jos yra nevertinamos. Apklausos rodo, kad vis labiau pasitikima draugų, giminaičių, pažįstamų, net kaimynų nuomone apie vaistus. Kol ligonis atsiduria gydytojo kabinete, neretai jis būna pasikalbėjęs su keliais tokiais „ekspertais“.

Mums vis dar atrodo, kad vaistai negali būti blogis, – neva kuo jų daugiau, tuo daugiau ir sveikatos. Todėl ir savigydos fenomenas mūsų šalyje yra paplitęs. Mes vis dar vadovaujamės turgaus dėsniu – jei kažkam padėjo, tikiu, kad padės ir man. Iš tikrųjų įvairių ligų simptomai būna panašūs, bet tik gydytojas gali atsakyti į klausimą, kokia liga kamuoja pacientą.

– Kas gali atsitikti, jei žmogus geria vaistus nesilaikydamas gydytojo rekomendacijos?

– Blogybė yra ta, kad cheminių vaistų paskirtis yra siaura, jų terapinio veikimo laukas nėra didelis. Ilgiau vartojant cheminius vaistus sunku išvengti nepageidaujamo poveikio, nes jis pasižymi toksiškumu. Dėl neracionalaus vaistų vartojimo didėja gydymo išlaidos, nes pacientus būtina papildomai stebėti ir tirti. Pasireiškus nepageidaujamam vaistų poveikiui ligonius gali tekti papildomai gydyti.

Pavyzdžiui, yra vaistų nuo peršalimo, kurių galima įsigyti degalinėje, tačiau jie gali apnuodyti kepenis. Tuo metu peršalus įmanoma sumažinti karščiavimą, skausmą kur kas saugesniu būdu, pavyzdžiui, vartojant augalinius preparatus.

Tačiau vaistų pardavimo taisyklės yra taip sureguliuotos, kad kur kas daugiau dėmesio skiriama vartotojų patogumui, bet ne gydymosi saugumui.

Tokiu atveju gydytojų darbas yra nepavydėtinas, nes jiems vis sudėtingiau kontroliuoti medikamentų vartojimą, jie gali net nežinoti, dėl kokios priežasties pablogėjo ligonio savijauta.

Vien dozė skiria vaistą nuo nuodo. Tokį požiūrį išsakė XVI amžiuje garsus gydytojas Paracelsas, o mes stengiamės daug ką supaprastinti. Sakyčiau, internetas atnešė ne tik šviesos, bet ir daug tamsos. Specialisto nuomonė jau nieko nereiškia, nes visi turi teisę išsisakyti. Žmogus turėtų saugoti savo organizmą, bet jis neturi kantrybės.

Mūsų klasikinė medicina irgi prisidėjo prie tikėjimo vaistais, nes suteikė iliuziją, kad viską įmanoma išgydyti. Bet gydytojai praktikai puikiai žino, kad lėtinės ligos nėra išgydomos, o tik kontroliuojamos.

– Ką manote apie vaistinius augalus? Ar jie galėtų užimti cheminių preparatų vietą?

– Paracelsas yra pasakęs, kad gamta ir sukelia ligą, ir duoda vaistų jai išsigydyti, o gydytojo uždavinys – atkurti pusiausvyrą ligonio organizme. Jis išgaudavo vaistus iš augalų ir jais gydė ligas bei žaizdas. Paracelsas tvirtino, kad visi gamtos elementai susiję tarpusavyje ir turi gydomosios galios.

Šiuolaikinėje medicinoje augaliniai preparatai šiek tiek menkinami, o cheminiai vaistai liaupsinami, nes jų veikimas įrodytas mokslo. Bet vis daugiau mokslininkų pripažįsta, kad nėra tokių cheminių vaistų, kurie neturėtų nepageidaujamo poveikio.

Kita vertus, mes negalime suteikti pacientams vilčių, kad augalai užims cheminių vaistų vietą, jei yra kritinė būklė.

Jei žmogų užklupo ūmi alerginė reakcija, jo neišgydysi vien ramunėlių arbata.

Jei širdininkai geria stipraus poveikio medikamentus, jie turėtų kasdien valgyti obuolių. Obuoliai turi daug polisacharidų, o tai yra kaip širdies desertas. Obuoliai maitina širdies raumenį, kad jis nepavargtų.

Kai žmogų vargina ūminė liga, neturėtume laukti, kol suveiks vaistiniai augalai, mes turime suteikti skubiąją pagalbą – malšinti simptomus, neleisti, kad ligos mechanizmas dar labiau įsisuktų.

– Pasaulio sveikatos apsaugos ekspertai įspėja, kad ateityje tik daugės lėtinių ligų, vadinasi, vis daugiau žmonių vartos vaistus visą gyvenimą. Kokį vaidmenį atliks augalų ekstraktai?

– Moksliniai tyrimai rodo, kad augaliniai ekstraktai ir jų deriniai nėra tik placebas – juose yra biologiškai veiklių junginių, kurie būtini sveikstančiam organizmui. Tūkstančius metų gyvuojanti fitoterapija apima natūralių augalinės kilmės medžiagų naudojimą gydant ir stiprinant sveikatą.

Yra vilčių, kad kartu su medikamentais vartojami augaliniai preparatai padės mažinti terapines dozes ir išvengti nepageidaujamų poveikių.

Fitoterapija itin naudinga reabilitacijos periodu, taip pat po radikalaus, cheminio, spindulinio ar kitokio vėžio gydymo, nes pagerina pacientų savijautą.

Augaliniai preparatai veikia ir profilaktiškai, nes mažina uždegimą, o uždegimas maitina vėžį. Vėžinės ląstelės turi savybę keistis ir tapti atsparios. Yra duomenų, kad gysločių ar gudobelių preparatai gelbėja susirgus vėžiu, todėl jie vadinami nuo vėžio saugančiais augalais.

– Kaip galima padėti kepenims? Ar tiktų vienas augalas, ar labiau kelių augalų ekstraktai?

– Idealu būtų, jei gydymas būtų taikomas kiekvienam žmogui individualiai, atsižvelgus į jo savybes. Juk kiekvienas žmogus skiriasi pagal tai, kaip veikia fermentų sistema, kokios yra genetinės ypatybės.

Rytų medicinoje nuo seno galioja principas – skirti vaistinguosius augalus pagal žmogaus konstitucinį tipą.

Pavyzdžiui, strazdanoti rudaplaukiai vyrai bus gydomi kitaip nei tamsiaplaukiai.

Tačiau pasirinkęs tik vieną augalą žmogus rizikuoja kur kas labiau, nes jis gali netikti kiekvienam žmogui. Be to, vienas augalas gali išderinti kitas organizmo funkcijas.

Tuo metu kruopščiai atrinkti augalų mišiniai pasižymi platesniu veikimo spektru, jų poveikis bus saugesnis, labiau subalansuotas.

Būtina suprasti, kad negydome vien kepenų, nes gydome žmogų. Vadinasi, svarbu atsižvelgti ne tik į kepenis, bet ir į virškinamąjį traktą, kepenų ryšį su kitomis organizmo sistemomis.

Bėda ta, kad daugelis medikų iš tikrųjų cheminėmis priemonėmis gydo tik atskirus paciento organus. Dėl šios priežasties kenčia kiti organai.

– Konsultuojate labai įvairius žmones. Kokios problemos dažniausiai juos paragina kreiptis patarimų?

– Nusivylimas ir nerimas dėl sveikatos. Kol esame jauni, priprantame prie minties, kad susirgus tereikia išgerti vaistų, ir vėl būsime sveiki. Tačiau vėliau paaiškėja, kad yra ir tokių ligų, kurios neišgydomos, todėl susirūpinimas dėl sveikatos virsta liūdesiu.

Tai gali atsitikti sulaukus vos keturiasdešimties ar penkiasdešimties.

Įvairių ligų nualintam žmogui yra svarbu įsiklausyti į savo vidinį balsą, suprasti, kas vyksta jo organizme.

Labai blogai, jei pacientas tiki stebuklinga tablete, bet nenori nieko keisti – nei mitybos įpročių, nei gyvenimo būdo, jei jis nepasitiki savimi. Dėl šių priežasčių jis patenka į užburtą ratą, nes cheminių vaistų ilgainiui reikia vis daugiau.

Vertingoji trijulė

Augalai gali veikti kaip saugos diržai. Pavyzdžiui, vartojant antibiotikus, kontraceptines priemones, statinus ar vaistus nuo uždegimo naudinga kartu vartoti ir kepenis apsaugančius, regeneruojančius, tulžies kokybę ir kiekybę gerinančius preparatus.

Vienas iš tokių yra kurkumino (ciberžolės), silimarino (tikrieji margainiai), piperino (juodieji pipirai) derinys. Šios augalinės medžiagos veikia sinergiškai, papildo viena kitos įsisavinimą.

Tačiau daugelis nežino, jog ši trijulė pasižymi šildančiu ir gleivinę sausinančiu poveikiu, todėl greta jų būtina atsvara, teikiama šaldančių augalų – gysločių, medetkų, bijūnų šaknų, dilgėlių, kurie taip pat turi kepenis saugantį poveikį.

Džiugina, kad minėti augaliniai ekstraktai efektyviai saugo mūsų kepenis nuo medikamentinio pažeidimo, o jų mišinio kapsulėse galima įsigyti Lietuvos vaistinėse.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.