Per metus meras numetė apie 15 kilogramų ir neslepia, kad tam įtakos turėjo ir karjeros pokyčiai. Pasitraukęs iš ūkio ministro posto M.Sinkevičius pagaliau gali daugiau laiko skirti sau ir naujai atrastai aistrai – triatlonui.
Mero artimiausiu metu laukia ir daugiau pokyčių. Juodu su žmona Aiste Sinkevičiene, su kuria prieš dvejus metus Vilniaus Šv.Jonų bažnyčioje sumainė žiedus, susilauks mažylio.
„Praradus politinį svorį ištirpo ir fizinis“
Kai M.Sinkevičiaus aplinkiniai paklausia, kaip taip sulieknėjo, jis kartais atsakydamas pajuokauja: „Buvau ministras, vėliau buvau UAB „Jonavos vandenys“ direktorius. Kai praradau politinį svorį, krito ir fizinis svoris.“
Juokas juokais, tačiau pasikeitusi karjera, anot pašnekovo, iš tiesų buvo vienas iš svarbiausių veiksnių, lėmusių išvaizdos pokyčius.
M.Sinkevičiaus kilogramai pradėjo tirpti kone prieš dvejus metus, 2017-ųjų spalį, kai jis pasitraukė iš ūkio ministro posto. Prieš tai svarstyklės rodė net 105 kilogramus – toks svoris, mero nuomone, buvo gerokai per didelis net ir tokiam aukštam žmogui.
Pokyčiai staigūs nebuvo
Dabar M.Sinkevičius sveria apie 90 kilogramų ir tvirtina, kad jaučiasi kur kas geriau. Bet iki tokių pokyčių prieita pamažu.
„Svoris nenukrito per mėnesį, du ar pusmetį. Tai vyko nuosekliai, be badavimo dietų, kurios man nebuvo priimtinos, ir aš dėl to labai džiaugiuosi“, – tvirtino pašnekovas.
Meras sakė, kad labiausiai sulieknėti padėjo sustyguota mityba, normalus poilsio ir darbo režimas, sportas bei sumažėjusi įtampa.
Paprašius patikslinti, kaip pakeitė mitybą, M.Sinkevičius šyptelėjo: „Gal tiesiog atsirado normalus mitybos režimas.
Esant politiku būdavo, kad pusryčius pavalgai normaliai, o pietūs – kaip pakliūna: kartais jiems turi laiko, kartais neturi, kartais nueini į priėmimą, pripuoli ir ką nors suvalgai. Kartas nebūna laiko ir pavalgai tik vakare.
Būdavo: grįžti po darbo vakare, prikrauni į save turto iš šaldytuvo ir eini miegoti. Tai, manau, organizmui pranešdavo, kad reikia kaupti atsargas įvairių riebalų pavidalu, daugiausia ant pilvo, o tai tikrai neišėjo į naudą.
Įprastame normaliame darbe, tuose pačiuose „Jonavos vandenyse“, kuriuose dirbau, buvo normalus režimas: pusryčiai, pietūs, vakarienė fiksuotu laikas, ne su valandų paklaida“, – paaiškino meras.
Žmona rytais pradžiugina pusryčiais
M.Sinkevičius tvirtino nieko per daug iš valgiaraščio neišbraukęs ir mitybos kardinaliai nepakeitęs: „Iš principo nepakeičiau kardinaliai mitybos. Nebuvo taip, kad iki tol valgiau tik cepelinus, šaltibarščius, o dabar jau – špinatus ir kitas daržoves.
Aš tiesiog įvedžiau tam tikrą logiką, tam tikrą rutiną ir stengiuosi natūraliai nepadauginti nieko: tiek to, kas būtų sveika, tiek to, kas nesveika.
Tai nereiškia, kad atsisakau pyrago ar kitokių saldumynų, bet stengiuosi jais neviršyti savo paties nustatytų normų“, – sakė pašnekovas.
Taisyklingiau maitintis ministrui padeda ir žmona Aistė, kuri dabar, kai laukiasi, rytais paruošia pusryčius.
„Man tai keista, nes anksčiau visą laiką stengdavausi pats savimi pasirūpinti. Bet dabar žmona prižiūri mane, savo vyrą, ir mano mitybą. Manau, kad natūraliai bando turėti vyrą, kuris jai patiktų“, – šyptelėjo ministras.
Atrado naują aistrą
M.Sinkevičius pasakojo neturėjęs tikslo numesti kuo daugiau kilogramų: „Taip jau išėjo, nes pakeičiau gyvenimo būdą. Dabar daugiau sportuoju, noriu pasiruošti „Iron Man“ triatlono varžyboms, o kiekvienas papildomas kilogramas apsunkinta bėgimą, plaukimą ir važiavimą dviračiu. Todėl jaučiu, kad jeigu svarstyklės, kai ant jų stoviu, rodys mažesnį svorį, lengviau startuosiu ir varžybose.“
Paklaustas, kaip gyvenime atsirado triatlonas, sujungiantis net tris sporto šakas, pašnekovas priminė posakį, kad triatlonininkai yra žmonės, kurie nesupranta, kad ir vieno sporto gana.
„Matyt, panašiai ir man atsitiko. Ilgą laiką bėgiojau: penki kilometrai, dešimt, pusmaratonis, maratonas. Vilniaus maratonas įveiktas, o tada ateina momentas (kas bėgioja, žino), kai kyla klausimas: „Na gerai, įveikiau maratoną. Man, kaip bėgikui, yra didelis pasiekimas. O kas toliau?“
Susimąsčiau, kad nelabai yra ko siekti bėgime, kai turiu maratono medalį, ir atsirado nuopuolis – bėgimas tapo nebeįdomus, nes lyg viskas įveikta, viskas pasiekta.
Tada atsirado draugų, kurie sakė, kad yra šiek tiek daugiau iššūkių reikalaujantis triatlonas – kombinacija trijų sporto šakų: plaukimo, bėgimo ir dviračio mynimo“, – kalbėjo politikas.
Kol kas Jonavoje yra tik mažas baseinas, veikiantis šildymo sezono metu. Tad plaukimo rungčiai meras vasaromis ruošiasi miesto tvenkiniuose, o žiemą važiuoja treniruotis į už 35 kilometrų esantį Kauną.
Tiesa, tikėtina, kad netrukus ir Jonavoje atsiras visus metus veikiantis baseinas. M.Sinkevičius įsipareigojo pasistengti, kad toks atsirastų per jo 4 metų mero kadenciją.
„Tą baseiną statysime ne sau, o miestiečiams. Tikiu, kad pastatytas jis veiks ne tik žiemą, bet visus metus, bus bet kam galima treniruotis“, – vylėsi meras ir priminė, kad Jonava yra gana sportiškas miestas, turintis ir slidinėjimo trasą, kuri neretai pamirštama.
Vienu ypu nuplaukia 3 kilometrus
Kadangi triatlonas susideda iš trijų sporto šakų, natūralu, kad viena jų artimesnė širdžiai. M.Sinkevičius tam pritarė ir pripažino labiausiai mėgstantis bėgti, mat tuo užsiima ilgiausiai, o silpniausiai jaučiasi mindamas dviratį.
„Dviratis man vis dar yra nemenkas iššūkis. Atrodo, kas čia tokio, bet juk kalbame ne apie romantišką pasivažinėjimą, kai išvažiuoji, mini, pasileidi nuo kalniuko – nemini, o tik pariedi. Kalbame apie nuolatinį mynimą, kaip apie fizinį darbą.
Žmogui kartais gal sunku įsivaizduoti, kad nėra romantikos: sėdi įsikabinęs tam tikra poza, bandai minti ir mini visą laiką. Kai reikia Lietuvos triatlono taurei vienu kartu numinti 40 kilometrų, romantikos su dviračiu ne tiek jau ir daug“, – sakė meras.
Politikas prisipažino, kad silpnas jaučiasi ir baseine.
„Nors sugebu vienu ypu nuplaukti 3 kilometrus, kiek turbūt ne visi per dieną ir nueina, vis tiek žmogaus įgūdžiai susiformuoja vaikystėje, jaunystėje. O aš baseino nelankiau, plaukti išmokau, kaip ir visi, nes tėvai pamokė. Tie įgūdžiai tokie savamoksliški, bet aiškiai suprantu vieną dalyką: iš manęs sportininko tikrai nebus, aukštumų jau nepasieksiu.
Man jau 35 metai ir mano traukinys jau nuvažiavo. Aš daug kur būsiu dalyvis, daug kur gausiu dalyvio apdovanojimą medalio forma. Galėsiu jį pasidėti kaip atsiminimo dovaną, bet į prizines vietas netaikau ir nesistengiu savęs prievartauti. Nenoriu, kad organizmas netektų skysčių, mineralinių elementų ir pablogėtų savo sveikata, sutriktų širdies darbas, pakenkčiau stuburui ar sąnariams.
Stengiuosi sportuoti protingai, suprasdamas labai aiškiai – sportiniai laimėjimai sietini nebent su savo vaikais, kad tik juos nuosekliai ugdydamas galėčiau pasiekti tai, ko pats nepadariau savo laiku“, – kalbėjo meras.
Šventės be alkoholio
M.Sinkevičius yra socialinių mokslų daktaras, o jo disertacijos tema buvo „Alkoholio vartojimas prieštaringų visuomeninių ir asmeninių veiksnių kontekste“. Tad nesusilaikiau nepaklaususi apie jo požiūrį į alkoholį ir alkoholio draudimų politiką.
Pašnekovas pripažino, kad alkoholio tema labai opi, ypač dabartinės valdžios kontekste, bet pabrėžė, jog jo disertacija niekaip nebuvo susijusi su dabartine abstinencine politika.
„Manau, jei kalbėtume apie žmonių pasirinkimą ir laisvės ribojimą, kai kur ta politika galbūt ir perspausta.
Kita vertus, Jonavoje didžiąsias miesto šventes mes irgi organizuojame be alkoholio, net pagrindinę miesto šventę – Jonines – jau kelerius metus rengiame be alkoholio.
Aš pats buvau Jonavos švenčių be alkoholio iniciatorius ir kol kas mes to sprendimo nesigailime, neigiamo poreikio nematome. Ir iš visuomenės nusiskundimų, kodėl trukdome išgerti, nėra. Tad visuomenei tai, matyt, priimtina.
Į daugelį švenčių žmonės ateina su mažamečiais vaikais, per Jonines močiutės ir seneliai atveda anūkus parodyti fejerverkų, kurie, kaip žinoma, be 12 valandos nakties neprasideda. Būdavo laikai, kai vidurnaktį matai šmirinėjančių apsvaigusių piliečių, todėl atėjus su anūkais žiūrėti fejerverkų, tuo pat metu stebėti, kad kas neprisikabintų, manau, nėra malonu.
Jeigu nuo to, kad nevartojamas alkoholis, šventės tampa saugesnės, ne blogesnės turinio prasme, aš esu tik už tai“, – teigė meras.
