Didžiausią pavojų sveikatai kelia visiems žinomas Sosnovskio barštis, prie kurio prisilietus, nudegimas gali baigtis net mirtimi.
Tačiau „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė atkreipia dėmesį, kad atidesniems reikėtų būti ir savame darže, lauko darbus saugiau dirbti mūvint gumines pirštines. Pasak vaistininkės, ir darže augančios daržovės ar žaliuojantys augalai sode gali sukelti bėrimus ar net stipriai nudeginti.
„Permaininga lietuviška vasara, kai saulė mainosi su lietumi, sudaro labai geras sąlygas augalams sukelti nemalonias odos reakcijas. Tokiu metu reikėtų pasisaugoti darže auginamų krapų, petražolių, pastarnokų, morkų lapų, pomidorų, pupelių bei juodųjų serbentų. Šie augalai gali sukelti bėrimus ir niežulį. O jeigu ant odos pastebėjote vandeningas pūsles ir žaizdas, tai jau ne alergija, o nudegintos odos požymiai“, – sako vaistininkė ir įspėja, jog vasarą odą stipriausiai nudeginti gali rūtos, pomidorai ir vienas pavojingiausių augalų – Sosnovskio barštis.
Užtenka prisilietimo
Nors sveikatai pavojinga piktžole vadinamą Sosnovskio barštį rekomenduojama naikinti, tai daryti reikėtų labai atsargiai – dėvėti gumines pirštines, avėti guminius batus, pasirūpinti tankaus audinio rūbais ilgomis rankovėmis. Pavojingiausios yra šio augalo sultys, tačiau kaitrią vasaros dieną nudegimą gali sukelti ir paprasčiausias tiesioginis odos kontaktas su piktžolės lapais.
„Sosnovskio barščio sultyse yra labai stipraus alergeno – furanokumarino. Šis alergenas ypač aktyvus veikiant saulės spinduliams, tad, vos prisilietus prie augalo, jis gali sukelti net trečio laipsnio nudegimą“, – sako specialistė.
Pasak vaistininkės, nuo menko kontakto su šiuo augalu oda parausta, atsiranda vandeningos pūslės, kurias galima gydyti patiems. Tačiau jei nudegimas stiprus, atsiradusios didelės pūslės plyšta, gali atsirasti ilgai negyjančios žaizdos. Sosnovskio barščio padarytų žaizdų vietoje net šioms užgijus dažnai atsiranda ilgalaikės pigmentinės dėmės.
Nudegimų priežiūra
Specialistai pataria, nusideginus Sosnovskio barščio išskiriamomis medžiagomis, nudegusią vietą reikia iš karto kruopščiai nuplauti vandeniu su muilu. Tai padeda nuvalyti išsiskyrusius toksinus, kad šie nebedegintų odos. J.Juodsnukytė atkreipia dėmesį, jog net nuplovus odą nudegimai gali išryškėti po kelių dienų, todėl kūną reikia nuolat stebėti.
„Pasirodžius pūslelėms, nudegintą vietą reikėtų tepti priemonėmis nuo nudegimų. Priežiūrai tinka priemonės su pantenoliu, nuraminti odą padeda alaviju papildyti preparatai. Jei pūslės pratrūko ir atsirado žaizda, ją būtina dezinfekuoti ir uždengti steriliu tvarsčiu“, – paaiškina vaistininkė ir primena, jog nudegimui gydyti svarbu rinkti gelius ar putas, kurios drėkintų, bet nebūtų per daug riebios. Norint paspartinti odos regeneraciją ir žaizdų gijimą, galima papildyti organizmą ir vitamino C atsargomis.
Tačiau jei pasireiškė stipri alerginė reakcija ar nudegintas didelis plotas kūno, jei kyla temperatūra, iškilo itin didelės pūslės, atsivėrė didelės šlapiuojančios žaizdos – jokiu būdu negalima užsiimti savigyda ir svarbu skubiai kreiptis į gydytojus. Nusideginus didelį kūno plotą ar kilus komplikacijoms, gresia net mirtis, tad labai svarbu reaguoti greitai.
Pasak vaistininkės, kiek atidžiau reikėtų saugoti ir jautrią vaikų odą. Nudegusių ar į alergiją sureagavusių kūno vietų priežiūra mažai kuo skiriasi nuo suaugusių, tačiau renkantis preparatus iš namų vaistinėlės svarbu atidžiai perskaityti informacinį lapelį arba pasitarti su vaistininku ir įsitikinti, ar visos priemonės, kurias ketinate naudoti, iš tiesų tinka ir mažyliams.
