Pasninkavimas yra ne vienos religijos tradicija. Kartu tai – populiarus mitybos planas, bandantiems numesti svorio. Tačiau mokslininkai teigia, kad tai taip pat yra neblogas būdas pagerinti sveikatą. Ir dabar jie gali tai įrodyti.
Tiesą sakant, pasninkavimo nauda buvo žinoma jau kurį laiką. Ankstesni tyrimai įrodė, kad nevalgymas visą dieną ar net kelias dienas gali sumažinti kraujo spaudimą, blogojo cholesterolio kiekį bei atsparumą insulinui. Ir, žinoma, nevalgymas ilgesnį laiką, jei viskas atliekama teisingai, gali padėti kontroliuoti svorį. Tik, žinoma, negalima nevalgyti labai ilgą laiką, būtina gerti daug vandens, o ir maistas, kurį vėliau valgysite, neturėtų būti labai riebus ar kupinas cukraus.
Tačiau ir tai dar ne viskas. Mokslininkai ištyrė 2000 žmonių, tarp kurių buvo 389 reguliaraus pasninko propaguotojai, kuriems buvo atlikta širdies kateterizacija. Mokslininkai juos sekė 4,4 metų. Pasirodo, pasninkautojų mirties rizika buvo 45 % žemesnė nei tų, kurie tokio mitybos plano nesilaikė. Kitas tų pačių mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad pasninkaujantys žmonės susiduria su 71 % mažesne širdies nepakankamumo rizika. Tuo tarpu infarkto rizika išlieka tokia pati.
Kodėl nevalgymas padeda širdžiai? Mokslininkai mano, kad tai padeda organizmui susitvarkyti su tomis medžiagomis, kurias jis gauna su kasdieniu maistu. Kitaip tariant, organizmas pailsi. Kartu alkis aktyvuoja specifinius atsako į stresą mechanizmus. Laboratorinės pelės taip pat gyvena ilgiau, kuomet kartas nuo karto nevalgo.
Kai kurie mokslininkai taip pat mano, kad mūsų protėviai nevalgydavo kiekvieną dieną. Medžiotojai ir gamtos gėrybių rinkėjai greičiausiai kelias dienas per mėnesį praleisdavo be maisto. Tačiau juk mūsų gyvenimo būdas yra kitoks.
Mokslininkai pataria nevalgyti bent vieną dieną per mėnesį, tačiau naudos turės ir tie, kurie pasninkaus kasdien, bet tik iki vakaro.
