Tačiau kai kas į tai žiūri kaip į trumpalaikę madą ir abejoja tikrąja ekologiškų produktų nauda. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas, profesorius dr. (HP) Rimantas Stukas, kalbėdamas apie ekologiškus produktus, akcentuoja, kad ekologiški produktai auginami ir gaminami tik sertifikuotuose ūkiuose.
O kiekvienų metų derlius yra sertifikuojamas atskirai. Tad valgydamas tokius produktus tikrai žinai, ką valgai.
Labai natūralūs ir saugūs
Ekologiški produktai neturi pesticidų likučių, sunkiųjų metalų likučių, jų sudėtyje negali būti genetiškai modifikuotų organizmų, sintetinių maisto priedų, nitratų pertekliaus. Nors nitratai susidaro natūraliai, bet ekologiškuose negali būti ypatingai didelės jų koncentracijos.
Taigi, galima sakyti, kad ekologiškas maistas yra labai natūralus.
„Jis ir fiziologiškai žmogui yra labai tinkantis, kadangi jo sudėtyje nėra medžiagų, kurios organizmui nereikalingos.
Jeigu į organizmą pateks pesticidų likučių, sunkiųjų metalų, kurie yra teršalai, žmogui pakenks. Maiste negali būti ir radioaktyvaus užterštumo. Viso to neaptiksime ekologiškuose produktuose, o tai reiškia, kad jis yra labai saugus maistas. Vartotojai pažymi ir tokio maisto labai geras skonines savybes.
Tačiau jei visas žmogaus valgomas maistas yra neekologiškas, o vienas produktas, pavyzdžiui, morkos – ekologiškos, kalbėti apie reikšmingą poveikį sveikatai negalime“, – teigė prof. R.Stukas.
Ryškūs privalumai
Mitybos ekspertas atkreipia dėmesį, jeigu parduotuvėje matome maistą, kuris nėra ekologiškas, tai nereiškia, kad jis blogas.
Bet lygybės ženklo dėti tarp ekologiško maisto ir neekologiško – negalime. Paimkim, kad ir žuvį. Žuvis yra labiausiai užterštas maisto produktas, teršalų kiekiai joje yra didžiausi.
Ir jeigu mes turime ekologišką žuvį, tai ji yra nepalyginamai sveikatai palankesnė už tą kitą, kuri guli parduotuvėje.
Auga taip ūkininkaujančių gretos
Ekologinių ūkių plėtrą turėtume skatinti visomis išgalėmis, nes ekologiškai ūkininkaujant yra mažinamas įvairių chemikalų naudojimas aplinkoje ir ta aplinka tampa švaresnė.
Ir netgi neekologiški produktai tampa švaresni. Tai dviguba nauda – nauda aplinkai ir nauda žmogui. Tad ekologiškų produktų auginimas ir gamyba nėra trumpalaikė mada, ji turėtų būti mūsų prioritetas ir siekiamybė.
„Prieš du metus aktyvūs ekologiškos produkcijos augintojai ir gamintojai įsteigė Žemės ūkio kooperatinę bendrovę „BIO LEUA“, kuri šiuo metu vienija 24 narius ir 5 trumpųjų tiekimo grandinių partnerius.
Jie, tausodami aplinką, augina ekologišką produkciją sertifikuotuose ūkiuose. Augina javus, aliejinius augalus, daržoves, vaisius, uogas, laiko vištas dedekles, mėsinius ir pieninius galvijus, avis.
Ir rūpinasi, kad geriausia produkcija per kuo trumpesnį laiką pasiektų kiekvienos šeimos namus“, – sakė bendrovės direktorius Nikolajus Dubnikovas.
Ieškoti logotipų
Norintiems tikrai ekologiško maisto – derėtų neapsigauti ir ieškoti ES ekologinės gamybos logotipu (žalios spalvos stačiakampis su lapu iš baltų žvaigždžių) ir Lietuvos nacionalinį ženklu (su užrašu „Ekologinis žemės ūkis“) žymimos produkcijos, sertifikuotos pagal ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų – Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375, ES reglamentų – reikalavimus.
Plačiau susipažinti su trumpųjų tiekimo grandinių projektu „Rupūs miltai“ ir asortimentu galite adresu www.rupus.lt
