Visgi jautrumas saulės spinduliams priklauso ir nuo odos tipo. „Pavyzdžiui, tamsesnio gymio, tiems žmonėms, kurie pabuvę saulėje iš karto „paruduoja“ – jiems rizika yra mažesnė.
Bet labai šviesios odos žmonės, raudonplaukiai, šlakuoti – šie žmonės yra didžiausioje rizikoje susirgti įvairiais odos vėžiais, melanoma, pažaida jiems didesnė“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ sakė Vilniaus universiteto profesorė gydytoja dermatovenerologė Matilda Bylaitė-Bučinskienė.
Specialistė patarė užmiršti pomėgį degintis, nes taip sąmoningai daroma žaloma savo odos būklei ir sveikatai apskritai.
Prasidėjo nudegimų saulėje sezonas
Žinoma, saulės kaitra turi ir teigiamų savybių. Pasak M.Bylaitės-Bučinskienės, vasariški orai yra palankūs žmogaus emocinei savijautai. Saulės šviesa stimuliuoja žmogų, jis būna energingesnis, lengviau pailsi, būna geresnės nuotaikos.
„Saulė atpalaiduoja. Ne veltui, šilti orai siejami su atostogomis. Žinome, kad oda būdama saulėje gamina vitaminą D, bet iš tiesų oda sugeba tik ribotą kiekį to vitamino prigaminti“, – paaiškino gydytoja.
Specialistė ragina saulės voniomis mėgautis saikingai, nes per didelis jos spindulių kiekis gali turėti ir žalingą poveikį.
„Saulė yra gana aktyvi. Tą patyrėme praėjusį savaitgalį. Tikrai daug pacientų kreipėsi nudegę saulėje, arba apžiūrėdami juos dėl kitų ligų matėme, kad nudegimai tokie stiprūs, kad oda lupasi“, – pasakojo M.Bylaitė-Bučinskienė.
Kokios ligos gresia?
Anot jos, per didelis saulės spindulių kiekis neapsaugotai odai gali sukelti tik laikinus pažeidimus, bet ir ilgalaikę pažaidą – po 10-20 metų gali atsirasti įvairūs odos gerybiniai dariniai. Vyresniame amžiuje dėl per dažno lepinimosi saulės voniomis gali išsivystyti aktininė keratozė.
Taip pat ir vienas dažniausių odos vėžių – bazalinių ląstelių karcinoma. „Dabar jaunimas daug būna saulėje. Vandens sportai populiarūs Lietuvoje. Tai jau matome, kad ir jaunesni žmonės gali susirgti šia bazilioma“, – pastebėjo M.Bylaitė-Bučinskienė.
Tačiau, gydytojos teigimu, didžiausią susirūpinimą medikams kelia melanoma.
„Dermatologas jaučia pareigą ir norą nepražiūrėti šito vėžio. Jis gana klastingas, ne visada atrodo, kad jis toks blogas. Dauguma vėžių nėra skausmingi. Žmogus nieko nejaučia ir jeigu nėra pastabus, jis nemato atsiradusios tamsesnės dėmelės, pakitusio apgamo, ar staiga augančio tamsaus darinio“, – susirūpinimą reiškė gydytoja.
M.Bylaitė-Bučinskienė pabrėžė, kad nuo tiesioginių saulės spindulių saugoti reikia ir akis. O tamsūs akiniai, pasak jos, nėra tik stiliaus detalė – jie apsaugo nuo ankstyvo akių senėjimo ir pažaidos.
Rizika priklauso nuo odos tipo
Gydytojos teigimu, dažniausiai oda nuo saulės nukenčia vaikystės, paauglystės, ankstyvos jaunystės (iki 25 m.) metais.
„Anksčiau jaunimas daug laiko praleisdavo lauke. Užmigimai, pabuvimai, statistiškas sėdėjimas, žaidimas šachmatais... tokiu atveju žmogus labiau nusvyla, labiau nudega oda. Nudegimai yra pavojingi melanomos atveju. Auga jos atsiradimo rizika“, – sakė M.Bylaitė-Bučinskaitė.
Ilgiau saulės atokaitoje pabuvęs žmogus jaučia deginimą, perštėjimą. Pasak specialistės, saulės spinduliai ne tik „džiovina“ spuogus, kuo džiaugiausia žmonės, bet ir silpnina imunitetą.
Gydytojos tvirtinimu, oda turi savotišką „atmintį“. Padaryti jos pažeidimai kaupiasi, galiausiai pasireiškia liga.
Tačiau jautrumas saulės spinduliams priklauso ir nuo odos tipo. „Pavyzdžiui, tamsesnio gymio, tiems žmonėms, kurie pabuvę saulėje iš karto „paruduoja“ – jiems rizika yra mažesnė.
Bet labai šviesios odos žmonės, raudonplaukiai, šlakuoti – šie žmonės yra didžiausioje rizikoje susirgti įvairiais odos vėžiais, melanoma, pažaida jiems didesnė. Taip yra, nes organizmas turi mažiau pigmento, kuris saugo nuo tos pažaidos“, – paaiškino M.Bylaitė-Bučinskienė.
Degintis saulėje nedera
Gydytoja pastebėjo, kad vis daugiau žmonių rūpinasi savo sveikata, jaučia atsakomybę už ją. Pasak jos, lietuviai jau ima įsisąmoninti, kad vidurdienį ir Lietuvoje galima stipriai nudegti, o nuvykę į atogrąžų kraštus būna ypač atsargūs.
„Reikia žinoti, kad apsauginiai kremai apsaugo tik nuo nudegimų. Deja, nuo ilgalaikės pažaidos odos vėžio tas negelbsti. Jeigu žmogus pasitepa apsauginiu kremu ir gulie saulėje visą dieną su tikslu įdegti... Ką mes tada darome? Apgaudinėjame save. Tokiu atveju mes paleidžiame tiksintį laikrodį“, – perspėjo M.Bylaitė-Bučinskienė.
Gydytoja sakė, kad laikantis šiuolaikinio požiūrio deginimosi, kaip veiklos, turi apskritai nelikti. Deginomosi tradicija nėra sena – išpopuliarinta po Antrojo pasaulinio karo, kartu su įsivyravusiu požiūriu, kad geros atostogos tik prie jūros ir tik kiurksant paplūdimyje.
M.Bylaitė-Bučinskienė rekomendavo vengti tiesioginių saulės spindulių, karštą dieną prisidengti skarele, rūbais, ypatingai saulės saugotis tarp 11 ir 15 val.
„Tas odos vietas, kurių pridengti negalime, reikia tepti apsauginiai kremais. Ir ne silpnais – 15 ar 20 SPF. Kūnui reikėtų 30 SPF, o veidui, plaštakoms, ausims turėtų būti ir 50. Tropiniuose kraštuose ir daugiau.
Svarbiausia, kad žmogus neužsimirštų. Dažnai kremo tepama per mažai arba netolygiai – patepama tik nosis arba veidas. Kaip taisyklė, daugelis atsipalaiduoja, užmiega kaitrioje saulėje. Tuomet turime skaudesnes pasekmes“, – apgailestavo gydytoja.
Ji siūlo ieškoti aukso viduriuko. Nereikia saulės paniškai bijoti, bet ir lepintis jos spinduliais derėtų saikingai, neperlenkiant lazdos ir naudojant apsaugos priemones.
