Sudirginta oda gali ne tik neigiamai paveikti išvaizdą, bet ir sukelti pakankamai įkyrų diskomfortą, todėl tenka ieškoti greitų ir efektyvių sprendimų, kurie padėtų odos problemas išspręsti nedelsiant.
Kartais tokiu sprendimu gali būti natūrali priemonė – Lietuvos miške auganti vaistažolė, kurią dažnas iš mūsų išbandė jau kūdikystėje.
Šarkakojo pataiso (Lycopodium clavatum) gydomosios savybės žmonėms žinomos jau nuo viduramžių bei dažnai pasitelkiamos ir šiais laikais – barstomos iššutusios vietos, pragulos, pūliuojančios žaizdos, labai prakaituojančios kojos ir kiti odos pažeidimai, o ypač esant niežuliui ar uždegimo reiškiniams.
Šia priemone rekomenduojama barstyti prakaituojančias bei lengvai pažeidžiamas vietas.
Sporos taip pat efektyvios grybelinių bei bakterinių odos infekcijų prevencijoje. Pataisų sporos tinka visiems – nuo kūdikių iki indėnų: šis augalinis preparatas gana ilgai yra viena plačiausiai naudojamų priemonių Lietuvoje kūdikių odos sudirgimams gydyti, o Šiaurės Amerikos čiabuviai pataisų sporas naudojo nosies kraujavimui stabdyti.
Odą dirgina bei pažeidžia laisvieji radikalai ir UV šviesa, kurios daugiausiai gauname iš saulės ir soliariumo – šie veiksniai gali sukelti uždegimines reakcijas,- dėl to greičiau sensta oda bei gali būti juntamas diskomfortas, niežulys.
UV šviesa sukelia nudegimus, pažeidžia ląstelių DNR (dėl to oda sensta) ir slopina imunitetą. Vykstant uždegiminėms reakcijoms pačioje odoje taip pat susidaro laisvieji radikalai, kurie gali pabloginti situaciją.
Geriausias būdas kovoti su laisvaisiais radikalais ir jų organizmui keliama žala (dar vadinama oksidaciniu stresu) yra pasitelkus antioksidantus – medžiagas, kurios laisvuosius radikalus „sugaudo“ ir skatina pažeistų ląstelių „taisymą“.
Pataisai kaupia stipriu apsauginiu poveikiu pasižyminčią medžiagą antioksidantą apigeniną, kuris, mokslinių tyrimų duomenimis, itin naudingas esant odos uždegimams.
Atlikti bandymai su žmogaus odos ląstelėmis keratinocitais parodė, jog ši medžiaga ne tik padeda apsaugoti šias ląsteles, bet ir skatinti jų atsigavimą nuo žalingų veiksnių – apigeninas „sugaudo“ laisvuosius radikalus, juos neutralizuoja bei skatina DNR „taisymą“, kurį atlieka pačios ląstelės, vykti lengviau bei sparčiau.
Toks antioksidantų poveikis sumažina odos uždegimą, o dėl to – pačioje odoje susidaro mažiau laisvųjų radikalų, kurie ir skatina uždegimą; pataisai dėl gebėjimo skatinti odos atsistatymą yra viena iš pirmojo pasirinkimo priemonių esant bet kokiai odos būklei.
Pataisų galima rasti daugelyje Lietuvos miškų, tačiau juos skinti draudžiama, todėl, jei norite pasitelkti šio augalo gydomąsias savybes, rinkite pataisų sporas „nežudydami“ augalo.
Sporas galima rinkti liepos gale – rugpjūtį, nukerpant/nuskinant TIK pataisų viršūnėles bei iškratyti jas iš šių viršūnėlių ant švaraus popierinio paviršiaus, kad sporos išdžiūtų.
Jei visgi nepavyktų apsilankyti miške, pataisų sporomis Lietuvos vaistinėse prekiaujama nuo gilios senovės – maždaug nuo tada, kai Lietuvoje atsirado vaistinės.
Kitą kartą, kai per daug pasikaitinsite saulės spinduliuose ar susidursite su kitomis odos problemomis, prisiminkite, jog jūsų problemai sprendimą turi gamta – gelsvi ir itin lengvi milteliai, kuriais kasmet mus apdovanoja miško pataisai.
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos fitoterapijos asociacija.
