Melburne (Australija) įsikūrusio Monash universiteto tyrėjų darbas pasirodys mokslinio žurnalo Journal of Affective Disorders gruodžio numeryje.
Tarptautinė studija įtraukė net 400 tūkst. dalyvių, kurių sveikatos duomenys saugomi pagal Jungtinės Karalystės Biobank programą. Išanalizavę duomenis tyrėjai nustatė, kad dienos šviesos trūkumas yra depresijos, blogos nuotaikos ir nemigos rizikos faktorius.
Vienas iš tyrimo autorių Angusas Burnsas pastebėjo, kad dėmesys dažnai sutelkiamas į tai, kaip svarbu vengti šviesos naktį, kas sutrikdo biologinį paros laikrodį. Tuo metu naujasis tyrimas išryškina būtinybę gauti pakankamai dienos šviesos tam, kad mūsų organizmas galėtų normaliai funkcionuoti.
„Pastebėjome, kad didesnis laiko kiekis praleistas lauke šviesiu paros metu susijęs su retesniais depresijos simptomais, mažesniu antidepresantų poreikiu, geresniu miegu, rečiau pasitaikančiais nemigos simptomais“, – sakė A.Burnsas.
„Šie rezultatai gali būti paaiškinti šviesos įtaka žmogaus cirkadinei sistemai ir tiesioginiu šviesos poveikiu už nuotaiką atsakingiems smegenų centrams“, – pridūrė jis.
Prie tyrimo taip pat prisidėjęs profesorius Seanas Cainas tvirtino, kad nedideli kasdienės rutinos pokyčiai gali pagerinti nuotaiką, miegą, suteikti daugiau energijos.
Jis paaiškino, kad organizmą išderina ir tai, kad šiuolaikinis žmogus tamsųjį paros metą dažnai praleidžia dirbtinio apšvietimo sąlygomis. Dėl nuolatinės šviesos mūsų organizmas „pasimeta“.
„Studijos metu nustatėme, kad didesnis laiko kiekis, praleidžiamas lauke dienos metu yra susijęs su geresne nuotaika, kokybiškesniu miegu, ramesniu nubudimu.
Gaunamas nepakankamas saulės šviesos kiekis gali būti vienas pagrindinių faktorių, lemiančių prastą nuotaiką ir miegą, psichologinius sutrikimus. Visiems turiu paprastą patarimą: kai saulė aukštai danguje, gaukite kiek įmanoma daugiau šviesos, bet kai ji nusileidžia, būkite tamsoje. Organizmas jums padėkos“, – sakė S.Cainas.
Parengta pagal MedicalXpress
