Vitaminas D yra vienas iš nedaugelio būtiniausių mikroelementų, kurių galime gauti iš saulės spindulių, tačiau vitamino D atsargas papildyti taip pat galite kartu su maistu. Tam tinka raudona mėsa, kepenėlės, kiaušinių tryniai ir riebi žuvis.
Vitamino D mums reikia, nes jis būtinas norint, kad organizmui įsisavintų kalcį. Jis taip pat turi priešuždegiminių ir antioksidacinių savybių, kurios padeda užtikrinti ląstelių apsaugą. Negana to, per mažas vitamino D kiekis yra susijęs su astma, vėžiu ar mirtimis nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Naujas tyrimas
Gruodį Europos širdies žurnale (angl. European Heart Journal) paskelbtame tyrime mokslininkai naudoja kraujo mėginius, genetinę informaciją ir 295 788 žmonių sveikatos istorijos duomenis tam, kad atskleistų ryšį tarp mažo vitamino D kiekio bei širdies ir kraujagyslių ligų rizikos.
Tai vienas iš pirmųjų tokios didelės imties tyrimų, galinčių pateikti įrodymų, kad vitaminas D yra svarbus širdies sveikatai, tvirtina tyrimo bendraautorė, Pietų Australijos universiteto mitybos ir genetinės epidemiologijos profesorė Elina Hyppönen.
„Kadangi vitamino D trūkumas yra pakankamai retas, mums reikia labai didelio tiriamųjų skaičiaus, kad turėtume užtektiną imtį tokio pobūdžio analizei“, – aiškina E.Hyppönen.
„Jungtinės Karalystės (JK) Biobankas yra didžiausia duomenų bazė pasaulyje, kurioje pateikti tokie gausūs vitamino D rodikliai. Būtent milžiniška duombazė ir turima genetinė informacija leido mums naudoti naują metodą priežastiniam poveikiui patikrinti“, – priduria ji.
Širdis „šaukiasi“ vitamino D
Nors tikslus vitamino D poveikis širdies ir kraujagyslių sveikatai dar nėra suprastas, panašu, kad širdis jo tiesiog „šaukiasi“.
„Mes jau žinojome, kad įvairios širdies ir kraujagyslių sistemos dalys išreiškia vitamino D hormono receptorius, – sako E.Hyppönen, – taip pat fermentus, reikalingus vitamino D metabolizmui.“
Ankstesniuose tyrimuose buvo naudojamass vadinamasis Mendelio atsitiktinės atrankos būdas, siekiant parodyti vitamino D ryšį su širdies ir kraujagyslių ligomis.
Pasitelkdami šį metodą mokslininkai sugrupuoja žmones į imtį pagal paveldėtus genetinius žymenis, susijusius su sveikatos būkle, kurią jie nori ištirti. Žinome, kad mūsų genai taip pat turi įtakos šiaip su mityba siejamiems sveikatos rodikliams, pavyzdžiui, vitamino D kiekiui kraujyje. Naudodami šį metodą, mokslininkai gali ištirti vitamino D kiekį kraujyje, naudodami šiuos genus, ir pabanyti nustatyti jų ryšį su širdies ligomis – tai leido tyrėjams atrasti priežastinį vitamino D ir širdies ligų ryšį.
Mendelio atsitiktinės atrankos metodas ypač naudingas tais atvejais, kai atsitiktinių imčių kontrolinis tyrimas būtų nepraktiškas arba neetiškas – pavyzdžiui, tyrimo dalyviui sukeliant vitamino D trūkumą, nurodant pasislėpti nuo saulės šviesos ir liepiant pakeisti mitybą.
„Norėdami pateikti įrodymų apie tikrą priežastinį poveikį, paprastai turime atlikti atsitiktinių imčių tyrimus: dalis dalyvių gauna gydymą, o kiti ne“, – sako E.Hyppönen.
„Neetiška būtų taip elgtis, jeigu žinoma, kad žmogui trūksta vitamino D, atimtumte iš jo tai, kas asmeniui reikalinga“, – priduria ji.
Ankstesni Mendelio atsitiktinės atrankos tyrimai, ieškantys priežastinio ryšio tarp vitamino D trūkumo bei širdies ir kraujagyslių ligų, reikšmingų įrodymų nepateikė. Tačiau didžiulis JK Biobankas suteikė naujų galimybių tyrėjams. Jo dėka galima pasiekti sveikatos istorijas, genetinės informacijos ir pusės milijono savanorių kraujo mėginių duomenis.
Vitamino D įtakos sveikatai tyrimai Jungtinėje Karalystėje svarbūs ir tuo, kad saulės britų salyno gyventojai nemato daug, dangų virš jų galvų dažnai aptraukia debesys.
Parengta pagal Inverse.com inf.
