Ar draudimai bei ribojimai gali pažaboti priklausomybes: vieningos nuomonės nėra

Pažadėti sau, kas bus nuo Naujųjų metų ar nuo pirmadienio nėra sunku – siekių ir norų yra visokių. Tačiau, pažadai susiję su sveikata, ypač su žalingų įpročių atsisakymu, įvykdomi labai sunkiai. Visi puikiai žinome, kaip kenkia rūkymas ar alkoholio vartojimas, deja, atsisakyti priklausomybių yra labai sunku. Ar tam gali padėti žmogų supanti aplinka arba draudimai?

Alkoholis<br>V.Skaraičio nuotr.
Alkoholis<br>V.Skaraičio nuotr.
Jurgita Sejonienė<br>Pranešimo spaudai nuotr.
Jurgita Sejonienė<br>Pranešimo spaudai nuotr.
Rimantė Šalaševičiūtė<br>Pranešimo spaudai nuotr.
Rimantė Šalaševičiūtė<br>Pranešimo spaudai nuotr.
Raimundas Alekna<br>Pranešimo spaudai nuotr.
Raimundas Alekna<br>Pranešimo spaudai nuotr.
Cigaretė, rūkymas, bauda už rūkymą<br>M.Patašiaus nuotr.
Cigaretė, rūkymas, bauda už rūkymą<br>M.Patašiaus nuotr.
Cigaretė, rūkymas, bauda už rūkymą<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Cigaretė, rūkymas, bauda už rūkymą<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Feb 2, 2022, 1:40 PM

Medicinos ir sveikatos aktualijų laidoje „Sveikas rytojus“ specialistai diskutavo apie daug klausimų keliančią temą – priklausomybes, būdus jų atsikratyti ir ar išties draudimai bei ribojimai gali būti veiksmingi.

Ar draudimai gali padėti pažaboti priklausomybes, laidoje kalbėjo LR Seimo sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė. Jos teigimu, draudimus ji siūlytų vadinti ne draudimais, o sąlygų nustatymu. Seimo narė pasakojo, kad šiuo metu priklausomybių situacija Lietuvoje nedžiugina, tačiau tikisi, kad situacija gerės.

„Kalbant apie alkoholį, jis yra parduodamas laikantis tam tikrų sąlygų – nėra draudimo vartoti alkoholį, yra apsunkintas jo įsigijimas. Tai rekomenduoja ir PSO, ir visos kitos sveikatos organizacijos pasaulyje. Aš būčiau linkusi tuos prekybos apribojimus dar labiau griežtinti.

Situacija labai prasta – rūkančių žmonių procentas labai didelis, ypatingai didėja rūkančių moterų, pirmaujame pagal sergamumą plaučių ligomis ir plaučių vėžiu, pagal tų ligų mirštamumą, taip pat pagal išgeriamo alkoholio kiekius. Aš tikiu, kad išlaikant tą pačią kryptį, po dešimtmečio mes tikrai tą efektą matysime ir galėsime džiaugtis“, – kalbėjo LR Seimo sveikatos reikalų komiteto narė J. Sejonienė.

J. Sejonienė pripažino, kad gyvenimo būdo pakeitimas yra sudėtingas procesas. Kad pokyčiai vyktų sklandžiai, tam reikia veikti įvairiomis kryptimis: įstatymų leidimu, pagalba priklausomiems asmenims, informacijos dalinimusi.

Laidoje taip pat savo mintis išdėstė ir LR Seimo narė, buvusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.

„Per pirmuosius pandemijos metus buvo konstatuota ir džiaugtasi, kad alkoholio suvartojimas pirmaisiais pandemijos metais buvo sumažėjęs, tačiau situacijai atlaisvėjus, alkoholio vartojimas vėl išaugo. O kalbant apie rūkymą, tai tokios statistikos, ar surūkoma buvo daugiau, ar mažiau, nebuvo. Statistinius duomenis tabako vartojime matome iš to, kiek sulaikyta kontrabandinių cigarečių“, – laidoje komentavo R. Šalaševičiūtė.

2020 m. Pasaulio sveikatos organizacija atliko išsamią viso pasaulio šalių analizę ir nustatė, kad Lietuva pateko į tų šalių penketuką, kurios per penkerius metus sumažino alkoholio vartojimą net 17 proc.

Pasak laidoje taip pat kalbėjusio gydytojo psichiatro psichoterapeuto Raimundo Aleknos, praktika rodo, kad žmonės dažniausiai draudimus priima kaip kritiką – jie tam priešinasi. Psichoterapeutas pasakojo, jog draudimai nieko bendro su sveikatos sistema neturi, tai labiau politiniai, juridiniai klausimai.

„Galime matyti, kad kitose šalyse, kur alkoholio vartojimas yra gana stipriai ribojamas, jaunimas vartoja gerokai daugiau kitokių medžiagų. Alkoholį su rūkymu, lošimai su alkoholiu ir rūkymu – paprastai priklausomybės persipina ir būna viename komplekse. Įtakos polinkiui į priklausomybes turi auklėjimas, patirtas žeminimas, kritika ar netgi smurtas, kurį žmogus išgyveno vaikystėje. Tokie asmenys yra nusiteikę labai maištingai“, – akcentavo R. Alekna.

Prof. R. Alekna pasakojo, kad psichiatrijoje yra susiformavusi pažangi paradigma, apimanti tam tikrą seką: psichotrauma, disociaciniai sutrikimai, priklausomybė, psichozė.

„Vartojant alkoholį, narkotikus, rūkant sumažėja disociacinių sutrikimų išraiška ir žmonėms atrodo, kad jiems palengvėja“, – pasakojo psichoterapeutas R. Alekna.

Siekdama sumažinti cigarečių vartojimą pernai Naujo Zelandija priėmė sprendimą uždrausti įsigyti cigaretes laipsniškai didinant amžių, nuo kurio galima jų įsigyti. Tai pirmas toks pasiūlymas pasaulyje, kai šiuolaikiniai paaugliai negalės legaliai nusipirkti cigarečių, nors kitiems nikotino gaminiams tai nėra taikoma.

„Aš manau, kad draudimai eina kartu su visomis kitomis priemonėmis, kurios yra paremtos mokslu. Norvegijoje taikomi apribojimai yra žymiai griežtesni negu Lietuvoje, tačiau ir pagalba yra žymiai geriau išvystyta, orientuota padėti žmogui, kuriam to reikia“, – pasakojo R. Alekna.

Europos sąjunga siekia sumažinti rūkančiųjų skaičių iki 5 proc. gyventojų. Būtent tiek jų yra Švedijoje, bet ten yra 15 proc. kramtančių tabaką, kuris kitose šalyse yra uždraustas. Švedijoje plaučių vėžio bei kraujagyslių ligų statistika yra mažiausia iš visų europiečių. Panašiu keliu eina ir Norvegija, kurioje rūkaliai renkasi kramtomą tabaką, joje rūkančiųjų likę 8 proc.

„Kramtomas tabakas yra ne pats geriausias variantas, bet gerokai mažiau žalojantis. Jame nėra dervų, smalkių, kurios formuojasi degant tabako gaminiams. Manau, kad tai yra teisingas kelias. Taip pat yra nikotininiai pleistrai. Kad žmogus problemą išspręstų, jis turi suvokti, kad tai yra problema. Kai žmogus nežino, ką daryti, jis kreipiasi į specialistą ir tada procesas pajuda sėkmės link“, – kalbėjo daug laiko Norvegijoje praleidžiantis psichoterapeutas R. Alekna.

Anot specialistų, rūkymas ir priklausomybė nuo tabako, kaip ir kitos priklausomybės, yra liga. Nors norintiems mesti rūkyti dažniausiai siūloma „tiesiog mesti pačiam“, tai, statistiškai, yra mažiausiai efektyvu.

JAV ir Kanadoje atliktas tyrimas parodė, kad tie keli procentai rūkančiųjų, kuriems pavyksta mesti be jokios pagalbos, vidutiniškai tokio rezultato pasiekia tik po 30-tojo bandymo.

Buvusi sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė laidoje atvirai pasakojo, jog yra „rūkalė su dideliu stažu“ bei atskleidė, kad tikrai ne vieną sykį bandė mesti rūkyti. Deja, valios vis pritrūkdavo. Tuomet moteris ėmė domėtis, kaip mažinti rūkymo žalą.

„Jau trejus metus nerūkau cigarečių, naudoju kaitinamąjį tabaką, kurio kiekį, lyginant su cigarečių skaičiumi, ženkliai sumažinau ir labai tikiuosi, kad ateityje su šia problema susitvarkysiu galutinai“, – teigė R. Šalaševičiūtė.

Seimo narė laidoje pasakojo, jog tradicinių cigarečių atsisakymas buvo sąmoningas ir tikslingas.

„Yra teigiama bei kartas nuo kartu pasirodo įvairūs straipsniai apie tai, kad vienas iš būdų mesti rūkyti yra pakeisti cigaretes kaitinamuoju tabaku. Jame nėra kancerogeninių medžiagų, kurias skleidžia cigarečių dūmai ir kurios tiesiogiai veda link plaučių vėžio bei kitų susirgimų. Žinoma, yra ir minusų“, – laidoje dalinosi R. Šalaševičiūtė.

Seimo narė taip pat pabrėžė, jog reikėtų nepamiršti dažnai keliamo klausimo dėl pilnametystės nesulaukusių žmonių alkoholio bei kitų kenksmingų organizmui medžiagų vartojimo.

R. Šalaševičiūtės manymu, kalbant apie nepilnamečius, yra būtina daugiau užsiimti švietėjiška veikla, o medikai turėtų daugiau kalbėti apie neigiamą alkoholio, tabako vartojimą.

„Draudimai ir lieka draudimais, kai kuriems net neįdomu, kas ką draudžia. Tai tikrai ne visada duoda teigiamą rezultatą, kartais – netgi neigiamą. Jeigu žmonės patys nemąstys ir neturės noro, mes jų nepriversime. O žmogui padėti apsispręsti pirmiausia turi artima aplinka“, – kalbėjo R. Šalaševičiūtė.

Medicinos aktualijų ir sveikatos laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 valandą per TV8!

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: G. Skaistės ir D. Kreivio „Naujos kartos Lietuva“ plano pristatymas