Gydytojas patarė, kaip išvengti menopauzės sukeltų negalavimų: įvardijo esminę taisyklę

Stiprius raumenų spazmus kenčianti Kanados atlikėja Celine Dion (53 m.) neseniai atšaukė likusius pasaulinio turo Šiaurės Amerikoje koncertus. Jai sunku pakilti iš lovos, judėti, vaikščioti – šie negalavimai dainininkę kamuoja jau ne vieną mėnesį.

Menopauzė<br>123rf nuotr.
Menopauzė<br>123rf nuotr.
Celine Dion<br>„Scanpix“ nuotr.
Celine Dion<br>„Scanpix“ nuotr.
Skausmas<br>123rf nuotr.
Skausmas<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Feb 21, 2022, 6:08 AM

Tai jau ne pirmas kartas, kai smarkiai sulysusiai atlikėjai prireikė medikų pagalbos. Negalavimai, kurie jau kartą buvo sujaukę garsios dainininkės planus, atsinaujino. Medikų komanda, kuri rūpinasi C.Dion sveikata, tikino, kad atsigavimas užtruko ilgiau, nei tikėjosi scenos žvaigždė.

Muzikos pasaulyje viena daugiausia uždirbančių dainininkių priversta daryti pauzę karjeroje. Kojų ir pėdų skausmai ją kankina ne mažiau nei raumenų spazmai.

Antrą kartą atšaukti koncertai turėjo vykti kovo ir balandžio mėnesiais.

Dainininkės sesuo Claudette Dion žvaigždės gerbėjus nuramino, kad dėl to, kas vyksta su Celine, nėra ko smarkiai jaudintis. Manoma, kad tai susiję su menopauze ir dėl šios priežasties vykstančiais hormonų pokyčiais.

Atlikėja prisipažino, kad vis dėlto nutarė paisyti medikų nurodymų: „Tikėjausi, kad iki šiol mano sveikata pagerės, bet privalau būti kantri ir klausyti gydytojų. Mūsų šou reikalauja daug jėgų.“

Apie pašlijusią C.Dion sveikatą buvo kalbama ir pernai spalį. Tąkart atlikėja atšaukė pasirodymus Las Vegase, o priežastis buvo nurodyta ta pati – kankinantys raumenų spazmai.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojas akušeris-ginekologas Heraldas Stankevičius patikino, kad menopauzės sukeltų negalavimų daugelis moterų gali išvengti.

Moksliniai tyrimai rodo, kad maždaug trečdalis moterų patiria nežymius negalavimus, susijusius su hormonų pokyčiais organizme. Bet pasitaiko atvejų, kai menopauzės išprovokuoti simptomai būna tokie stiprūs, kad reikia rimtai gydytis.

– Kada gali prasidėti menopauzė? Ar tai priklauso nuo moters gyvenimo būdo, kūno svorio, genų?

Menopauzė kiekvieną moterį paliečia skirtingai, ji gali prasidėti sulaukus 45–55 metų. Daug lemia ne tik paveldimumas, bet ir gretutinės ligos. Yra žinoma, kad ginekologinės, endokrininės bei onkologinės ligos ankstina menopauzę.

Menopauzė anksčiau įvyksta ir taikant tam tikrus gydymo būdus, pavyzdžiui, chemoterapiją, spindulinę terapiją, kiaušidžių operaciją.

Tokios ginekologinės ligos kaip endometriozė gali pažeisti kiaušides ir paankstinti menopauzės atėjimą. Tokį poveikį turi ir chirurginis šios ligos gydymas.

Menopauzės atėjimą pagreitina ir rūkymas, organizmą ir kiaušides žalojantys įkvepiami tabako dūmai.

Kūno svoris neturi tiesioginės įtakos menopauzės pradžiai, bet yra pastebėta tam tikra sąsaja. Jei kūno masės indeksas yra mažesnis nei 18,5 kg/m2, organizmas pats slopina vaisingumą – ovuliacija nevyksta, išnyksta menstruacijos, kad išsekusi moteris nepastotų, nekiltų grėsmės jos sveikatai ir gyvybei.

Ovuliacijos nebūna ir tada, kai moters kūno svoris yra pernelyg didelis. Perteklinis riebalinio audinio kiekis organizme sutrikdo normalią hormonų apykaitą. Jei kūno masės indeksas yra didesnis nei 35 kg/m2, taip pat išnyksta menstruacijos.

– Kokie pokyčiai vyksta sulaukus menopauzės? Į ką reikia atkreipti dėmesį?

– Yra siūloma su menopauze susijusius sutrikimus vadinti estrogenų stokos sindromu. Prasidėjus menopauzei kiaušidėse nebelieka folikulų, jie nesubręsta, sustoja moteriškų lytinių hormonų gamyba, o tai sukelia tam tikrus negalavimus.

Ankstyvieji menopauzės simptomai būna aiškūs, pavyzdžiui, pradeda pilti karštis, smarkiau plaka širdis, kamuoja padidėjęs prakaitavimas.

Būdinga, kad šie simptomai pasireiškia ramybės būsenoje, ypač naktį. Dėl lytinių hormonų stokos gali atsirasti įvairių psichologinių sunkumų – vargina dirglumas, staigi nuotaikų kaita, prastas miegas, gali sumažėti lytinis potraukis, vystytis depresija.

Vėliau gali kamuoti raumenų ir sąnarių skausmai, nes moteriškas lytinis hormonas estradiolis turi įtakos kolageno sintezei. Kolagenas gaminasi ne tik odoje, bet ir ten, kur yra jungiamasis audinys. Sutrikus kolageno gamybai ne tik vysta oda, bet nukenčia ir raiščiai, sausgyslės, sąnarių kremzlės.

Menopauzinė hormonų stoka gali sukelti šlapimo ir lytinių organų sistemų sutrikimus. Pavyzdžiui, atrofuojasi išoriniai lyties organai, makštis, šlapimo pūslė, jos raukas. Iš pradžių vargina dažnas naktinis šlapinimasis, vėliau vystosi nevalingas šlapinimasis, sausėja makštis, lytiniai santykiai darosi skausmingi ir nemalonūs.

Kai kurioms moterims dėl raiščių silpnumo ir įvairių gimdymo metu patirtų traumų gali taip žemai nusileisti ir iškristi gimda, kad net prireikia chirurginio gydymo.

Dėl estrogenų trūkumo, susijusio su menopauze, greičiau vystosi ir osteoporozė. Tai yra liga, kuri pasižymi kaulų tankio mažėjimu ir jų trapumu.

Osteoporozė dažnai vadinama „tyliąja epidemija“, nes kaulų retėjimas nejuntamas. Tokie negalavimai kaip skausmas, kaulų lūžiai dėl menkų traumų užklumpa jau ligai išsivysčius.

Liesų moterų kaulų masė natūraliai yra mažesnė. Įvykus menopauzei ir sumažėjus estrogenų koncentracijai sutrinka kaulinio audinio ląstelių atkūrimas, todėl kaulų masės prarandama kur kas daugiau, nei organizmas sugeba ją papildyti.

Reikia atkreipti dėmesį į dar vieną aplinkybę. Praėjus maždaug dešimtmečiui nuo menopauzės pradžios didėja infarkto ir insulto rizika, nes trūksta estradiolio.

Šis moteriškas lytinis hormonas turi apsauginį poveikį širdžiai ir kraujagyslėms.

– Ką patariate moterims? Ar gelbėja kokia nors dieta, fizinis krūvis?

– Yra svarbi sveika gyvensena, subalansuota mityba, kasdien bent pusvalandį reikia skirti vidutinio intensyvumo mankštai.

Jei moteris turi antsvorio ar net yra nutukusi, reikia mažiau valgyti ir daugiau judėti. Pacientėms primenu paprastą mitybos taisyklę – ragauti visko po truputį.

Kad būtų lengviau laikytis šio patarimo, siūlau valgyti 3 kartus per dieną, laikantis 6 valandų pertraukos, bet neužkandžiaujant, taip pat pasirinkti mažesnę lėkštelę, mažesnį šaukštelį, įsidėti mažesnę porciją. Vienintelis apribojimas – vengti saldaus ir riebaus maisto.

Kita vertus, jei kūno masė pernelyg maža, reikia plėsti maisto racioną ir dažniau valgyti kaloringo maisto, nes per mažas kūno svoris taip pat turi neigiamą įtaką sveikatai.

Menopauzė nėra liga, tai – natūrali būsena. Kada būtina skirti gydymą?

– Svarbi ne tik racionali mityba, fizinis krūvis, bet ir menopauzinė hormonų terapija. Ji gali būti skiriama, kai yra vidutiniai ir sunkūs menopauzės simptomai, pavyzdžiui, dažnas karščio pylimas, prakaitavimas, širdies permušimai, kai moteris neranda ramybės nei dieną, nei naktį.

Apie trečdalį moterų menopauzės metu išsiverčia be hormonų terapijos, nes jų organizmas puikiai prisitaiko.

Moksliniai tyrimai rodo, kad pomenopauzinės osteoporozės profilaktika ir gydymas labai efektyvus taikant sisteminį gydymą moters lytiniu hormonu estradioliu, nes tai apsaugo ne tik nuo kaulų retėjimo, bet ir nuo jų lūžių bei neįgalumo.

Vulvos ir makšties atrofija, susijusi su menopauze, gali būti gydoma vietine ar sistemine hormonų terapija.

– Ar papildomai skiriami hormonai nedidina kitų ligų grėsmės?

– Svarbu įvertinti tokio gydymo naudą ir galimą riziką. Pasitaiko atvejų, kai neužtenka racionalios mitybos ir fizinio krūvio, tuomet specialistas gali skirti menopauzinę hormonų terapiją – papildyti organizmą moteriškais hormonais, dėl kurių trūkumo vystosi įvairios patologinės būsenos.

Kai kurios moterys vartoja augalines medžiagas, vadinamuosius fitoestrogenus.

Abejoju, ar tai yra natūralus gydymas, nes fitoestrogenai negali pakeisti moters organizme besigaminančių lytinių hormonų. Juk moteris nėra augalas, kuriam padėtų daugelyje augalų esantys fitoestrogenai.

Kur kas efektyvesnis ir natūralesnis gydymas yra moteriškais lytiniais hormonais, dėl kurių trūkumo vystosi patologiniai pakitimai. Kita vertus, kiekvienas atvejis yra individualus, todėl nėra universalaus recepto, kaip sušvelninti menopauzės sukeltus negalavimus.

Jei moteriai nustatytas krūties, gimdos vėžys, yra sunkių širdies ir kraujagyslių ligų, padidėjęs kraujo polinkis krešėti, yra kepenų pažeidimų, menopauzinė hormonų terapija nerekomenduojama.

Svarbus ir laikas, kada pradėti tokią hormonų terapiją, nes kuo anksčiau ji skiriama, tuo didesnė būna nauda ir mažesnis šalutinis poveikis.

Dėl menopauzės skiriama hormonų terapija turėtų būti trumpalaikė, tęstis 5–10 metų. Kai kuriais atvejais gali būti taikoma ilgalaikė hormonų terapija, bet sprendimą turi priimti pacientė pasikonsultavusi su specialistu.

Neverta laukti, kol atsiradę simptomai savaime išnyks. Ankstyvieji menopauziniai negalavimai vidutiniškai tęsiasi daugiau nei 7 metus, o kai kurioms moterims – visą gyvenimą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.