Tarp sergančiųjų ateroskleroze – ir 40 metų
Aterosklerozė arba kraujagyslių „kalkėjimas“ – tai lėtinė liga, kurios metu riebalai ir kalcis kaupiasi ant kraujagyslių sienelių. Siaurėjant kraujagyslėms kraujas vis sunkiau prateka, todėl sutrinka kraujotakos sistema, formuojasi trombai, organizmas prasčiau aprūpinamas deguonimi, maisto medžiagomis ir kt.
„Gyvenimo trukmė ilgėja, tad ir žmonių, sergančių kraujagyslių ir širdies ligomis, sąlyginai daugiau. Sėslus gyvenimo būdas, nesubalansuota mityba, rūkymas, alkoholio vartojimas skatina aterosklerozės išsivystymą vis jaunesniame amžiuje – kreipiasi pacientai jau nuo 40 metų. Nors gydymas gerėja ir tobulėja, tačiau negalime teigti, kad ligonių mažėja“, – teigė Medicinos ir diagnostikos centro gydytojas kraujagyslių chirurgas Nerijus Bičkauskas.
Labiausiai mirtingumui daro įtakos aterosklerozė, pažeidžianti širdies vainikines arterijas, tačiau, anot gydytojo, ir periferinių arterijų aterosklerozė yra gana paplitusi ir gali kelti grėsmę gyvybei.
„Noriu pabrėžti, kad aterosklerozė nėra viename žmogaus organizmo segmente, ji bendrai paveikia kraujagysles. Ši liga greitai progresuoja, tad būtina laiku diagnozuoti ir pradėti gydymą, tokiu būdu galima išvengti sunkių komplikacijų ateityje“, – paaiškino kraujagyslių chirurgas.
Kas didina riziką susirgti šiomis ligomis?
Didelę įtaką kraujagyslių ir širdies ligų atsiradimui, anot N.Bičkausko, daro genetika, t.y. rizika susirgti šiomis ligomis didėja, jei tėvai, seneliai ar kas nors giminėje yra turėję tokių problemų.
Gyvenimo būdas taip pat turi nemažą įtaką. Pasak gydytojo, jei žmogus nuolat gyvena apimtas nerimo, streso, maitinasi nereguliariai ir nekokybiškai, t.y ne pagal mitybos piramidės principus, turi žalingų įpročių (alkoholio vartojimas, rūkymas ir kt.), mažai juda ir daug sėdi – toks netinkamas gyvenimo būdas didina riziką susirgti ateroskleroze.
„Blogojo“ cholesterolio vaidmuo
Cholesterolis – į riebalus panaši medžiaga, randama mūsų ląstelėse. Kraujyje cholesterolis netirpsta, todėl susijungia su kraujo plazmos baltymais, vadinamais lipoproteinais. Taigi, mažo tankio lipoproteinai arba taip vadinamas „blogasis“ cholesterolis, jei jo per daug, nusėda ant kraujagyslių sienelių ir skatina aterosklerozės vystymąsi.
Todėl patariama pirmiausia mažinti sočiųjų (gyvūninės kilmės) riebalų vartojimą. „Nereikia tapti vegetaru ar veganu – turi būti laikomasi pagrindinių maisto piramidės principų: reikalingi ir baltymai, ir riebalai, ir angliavandeniai, tačiau maistas turi būti saikingas ir subalansuotas, kasdien turi būti gaunamas atitinkamas kolorijų kiekis, atsižvelgiant į amžių, lytį ir gyvenimo būdą“, – patikino kraujagyslių chirurgas N.Bičkauskas ir patarė mėgautis tiek pačiu maistu, tiek gyvenimu.
Anot jo, nereikia save bausti ir nerimauti, kad suvalgėte, pavyzdžiui, dvi bandeles vietoj vienos – stresas kenkia ne mažiau. Tiesiog reikia nepiknaudžiauti maistu ir visur laikytis saiko.
Simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį
Daugeliu atveju žmogus nepastebi jokių simptomų ir net nesuvokia, jog jam gali grėsti aterosklerozė. Pasak gydytojo, neturėtumėte numoti ranka, jei vis juntamas skausmas širdies plote, širdies ritmo sutrikimai, padažnėjęs kvėpavimas greičiau einant, dusulys.
„Kalbant apie periferines arterijas, žmogaus jaučia pasikartojančius kojų skausmus, ypač blauzdų srityje. Pradžioje gali imti mausti kojas, paėjus kelis kilometrus, vėliau gali imti skaudėti ir nuėjus 500 metrų. Kritinė situacija, kai žmogui reikia vis sustoti ir pailsėti, nuėjus net ir 10 žingsnių. Tai jau rimtas aterosklerozės signalas, – pabrėžė kraujagyslių chirurgas. – Jei žmogus nieko nesiima, kojų skausmas gali pažadinti ir naktį“.
Taigi, pajutus pirmuosius simptomus, diskomfortą ar iškilus abejonėms, visuomet patariama kreiptis į gydytoją, kad jis nustatytų tikslią diagnozę ir numatytų tolimesnes gydymo gaires.
„Savigyda nėra gerai. Kai žmogus ateina ir klausia, ar jam jau reikia pradėti gydytis, dažniausiai atsakau, kad jau reikėjo. Nors, rodos, šiais laikais tiek daug yra informacijos apie aterosklerozę ir jos komplikacijas, tačiau didžioji dalis pacientų visgi neskuba kreiptis ir ilgai gyvena su skausmu“, – pastebi gydytojas N.Bičkauskas.
Būna, vaikai atveda savo garbingo amžiaus tėvus, kurių požiūris chirurgo jau nestebina, bet ir nedžiugina: „Ai, kiek man liko, galbūt ir taip išgyvensiu“. O po kelerių metų, anot gydytojo, jie visgi sugrįžta, tačiau situacija būna gerokai prastesnė: „Jie jau maldauja manęs kažką daryti, nes nebegali ištverti skausmo. Žinoma, nes liga negydoma gerokai progresavo. Tokių situacijų, deja, pasitaiko pakankamai dažnai“.
Svarbi pirminė anamnezė
Diagnozuojant aterosklerozę, pasak kraujagyslių chirurgo N.Bičkausko, labai svarbus pirminis pokalbis su ligoniu. Išsami anamnezė dažnai leidžia gydytojui susidaryti pirminį vaizdą, kokia yra problema. Remiantis simptomatika, numatomas, koks bus gydymas – medikamentinis ar prireiks chirurginės intervencijos.
„Kiekvienas pacientas individualus, tad ir gydymas skiriamas atsižvelgiant į kiekvieną atvejį. Pirmiausia, žinoma, taikomas medikamentinis gydymas, o jei žmogaus gyvenimo kokybė dėl aterosklerozės blogėja, atsiranda negrįžtamų pokyčių, tuomet gali prireikti ir operacijos“, – teigė chirurgas.
Geriausia prevencija – sveikas gyvenimo būdas
Kas gali padėti išvengti širdies ir kraujagyslių ligų? Pasak gydytyojo, būtina pirmiausia sureguliuoti savo mitybą, kiek įmanoma vengti stresinių situacijų, daugiau judėti, atsisakyti žalingų įpročių ir kt.
„Reikia bandyti laikytis sveiko gyvenimo būdo. Gal pradžioje ir sunku, bet ateityje tai duoda „dividendus“. Kol esi jaunas, rodos, nesvarbu, kaip valgai, kiek pailsi, bet kai atsiranda sveikatos problemų, ją jau pradedi kitaip vertinti. Todėl labai svarbu jau nuo mažens vaikus mokyti ir rodyti sveiko gyvenimo būdo pavyzdį“, – sakė kraujagyslių chirurgas N.Bičkauskas.
