Kai jums trūksta skysčių arba kurį laiką nevalgėte, atsistojus galite pajusti lengvą galvos svaigimą, nes organizmas kiek uždelsia pasiųsti kraują atgal į viršų. Daliai žmonių toks galvos svaigimas gali tęstis ilgiau nei kelias minutes, o tai gali būti ženklas, kad nutiko kažkas rimto, pavyzdžiui, širdies ligos ar endokrininės problemos, sukeliančios hipotenziją (paprasčiau tariant – žemą kraujospūdį), požymis.
Tačiau, pasak Amerikos širdies asociacijos, net ir žmonės, kuriems skysčių netrūksta, yra puikiai pavalgę, neturinti hipotenzijos po atsistojimo kraujospūdis gali nukristi – ir tai visiškai normalu. Kita vertus, nauji tyrimai rodo, kad sistolinio kraujospūdžio padidėjimas atsistojus gali reikšti didesnę kardiovaskulinio įvykio riziką ateityje.
Kovo mėnesį žurnale „Hypertension“ paskelbtame tyrime buvo įvertinti daugiau nei 1200 italų nuo 18 iki 45 metų amžiaus 17 metų trukmės stebėjimo duomenys. Jie visi sirgo 1 stadijos negydyta hipertenzija.
Tai reiškia, kad jų sistolinis kraujospūdis (viršutinis jūsų kraujospūdžio rodmenų skaičius) buvo nuo 140 iki 159 arba diastolinis kraujospūdis (apatinis skaičius) buvo nuo 90 iki 100. Normalus, sveikas kraujospūdis apibrėžiamas kaip mažesnis arba lygus 120/80 mm Hg.
Visi tyrimo dalyviai turėjo mažą pavojingų širdies ir kraujagyslių įvykių riziką dėl aktyvaus gyvenimo būdo ir sveikos ligos istorijos.
Tyrėjai turėjo įvairiose padėtyse pamatuoto dalyvių kraujospūdžio duomenis, įskaitant stovimą ir gulimą padėtį. Nors žmoguas sistolinis kraujospūdis turėtų šiek tiek sumažėti stovint, 10 proc. dalyvių atveju pastebėta, kad „viršutinis“ skaičius pakilo bent 6,5 mm Hg.
Remiantis tuo tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes pagal reakciją į sistolinį kraujospūdį atsistojus: vienoje – 10 proc. žmonių, kurių kraujospūdis pakilo bent 6,5 mm Hg, kitoje – likę 90 proc. žmonių, kuriems po atsistojimo buvo pastebėtas mažiau ženklus kraujospūdžio padidėjimas ar net jo nuosmukis.
Šių dviejų grupių stebėjimai truko maždaug 17 metų. Po šio laiko tyrėjai nustatė, kad žmonės, kurių sistolinis kraujospūdis pakilo bent 6,5 mm Hg, dvigubai dažniau patyrė nepageidaujamą kardiovaskulinį įvykį arba insultą nei kiti 90 proc. tyrimo dalyvių.
Tyrimas taip pat parodė, kad nutukimas, šeimos ligos istorija ir aktyvumo lygis neturėjo įtakos rizikos mažinimui ar padidinimui, tačiau tarp didesnės rizikos grupės žmonių buvo daugiau rūkalių.
„Tyrimo rezultatai patvirtino mūsų pradinę hipotezę – ryškus kraujospūdžio padidėjimas pereinant iš gulimos padėties į stovimą gali būti prognostiškai svarbus jauniems žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį. Mus gana nustebino tai, kad net santykinai nedidelis kraujospūdžio padidėjimas atsistojant [6- 7 mm Hg] signalizavo apie pavojingus kardiovaskulinius įvykius ateityje“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas tyrimo vadovas medicinos daktaras Paolo Palatinis.
Taip pat buvo tiriamas mažesnis 630 dalyvių pogrupis, kurių streso hormono lygis buvo matuojamas 24 valandų laikotarpiu. Mokslininkai nustatė, kad epinefrino ir kreatino rodikliai buvo aukštesni tarp tų, kurių kraujospūdis pakilo stojantis.
„Epinefrino lygis parodo stresą sukeliančių dirgiklių poveikį per 24 valandas. Tai reiškia, kad žmonių, kurių kraujospūdis aukščiausias stovint, simpatinis atsakas į stresorius gali būti padidėjęs“, – paaiškino P.Palatinis.
Galvos svaigimas gali būti žemo kraujospūdžio stojantis ženklas. Tuo metu dėl kraujospūdžio padidėjimo galite išrausti arba pajusti širdies plakimo pagreitėjimą – nors dalies šio tyrimo dalyvių pastebėtas 6,5 mm Hg kraujospūdžio padidėjimas gali net nesukelti tokių simptomų.
Jei nerimaujate dėl savo kraujospūdžio pravartu būtų apsilankyti pas gydytoją, taip pat pakeisti mitybos įpročius. Pavyzdžiui, kalis padeda inkstams lengviau pašalinti natrio perteklių. Todėl valgydami daug kalio turinčius maisto produktus (bananai, lašiša, avokadai, baltosios pupelės) galite savo kraujospūdį priartinti prie normalaus.
Išvada
Tyrimas parodė, kad žmonėms, kurių sistolinis kraujospūdis (arba kraujospūdžio rodmens viršuje esantis skaičius) žymiai pakilo atsistojus po ilgo sėdėjimo, buvo dvigubai didesnė tikimybė patirti kardiovaskulinį įvykį, įskaitant skausmą krūtinės srityje, širdies smūgį ir insultą. Tyrimas buvo demografiškai ribotas, todėl norint patvirtinti rezultatus, reikalingi tolesni tyrimai.
Parengta pagal eatingwell.com inf.
