Kai įsivyrauja kaitra, kyla grėsmė rimtiems sveikatos sutrikimams, tokiems kaip perkaitimas ir saulės smūgis, įspėja Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vyr. gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė.
Kada kreiptis į medikus?
Galūnių mėšlungis, skrandžio spazmai, per didelis prakaitavimas, kuris galimas dėl cheminių elementų ir vandens pusiausvyros organizme sutrikimų, perkaitimo požymius įvardija gydytoja.
„Pajutus šitus simptomus reikėtų trauktis į pavėsį ir mažais gurkšneliais gerti vėsesnį, bet jokiu būdu ne šaltą vandenį. Nereikėtų būti tiesioginiame kondicionieriaus ar dirbtinio vėjelio poveikyje. Tai taip pat sutrikdys jūsų sveikatą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ įspėjo N.Dambrauskienė.
Pasak medikės, vandenį geriausia gerti palengva, nes organizmas nėra pajėgus vienu kartu priimti didelį skysčių kiekį.
„Geriau, kai kūnas vėsinamas iš lėto. Jei darysime tai palaipsniui, organizmas lengviau tai pakels“, – paaiškino N.Dambrauskienė.
Ji pridūrė, kad gausus prakaitavimas ir su tuo susijęs druskų išsiskyrimas gali sukelti galvos skausmus, mieguistumą, pykinimą ir net vėmimą. Atsiradus šiems simptomams N.Dambrauskienė pataria kreiptis į šeimos gydytoją arba kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Kaip teikti pagalbą?
Medikė sako, kad gatvėje ar viešajame transporte pastebėjus perkaitusį žmogų, joki būdu negalima jo pasodinti, jį reikia paguldyti, nors ir ant žemės.
„Jį reikia paguldyti ir pakelti kojas aukščiau širdies lygio, kiek tai įmanoma. Taip pagerės kraujotaką galvos smegenyse. Be abejo, nukentėjusį nuo saulės poveikio būtina kuo skubiau patraukti į vėsesnę vietą.
Jei jis buvo autobuse, tai išlaipinti stotelėje, paguldyti ant suoliuko ir iškviesti greitąją pagalbą“, – pataria N.Dambrauskienė.
Medikė kaitriomis dienomis siūlo vengti rodytis saulėje, o jei reikia, prisidengti galvą kepure ir atokaitoje praleisti, kiek įmanoma mažiau laiko. Geriau ieškoti pavėsio ar užuovėjos.
Ji taip pat pataria gerti vandenį, esant galimybei, su mineralais, nes tai padės atstatyti elektrolitų balansą. Medikai nurodo, kad karštomis dienomis reikia išgerti 2–2,5 litro skysčių. Tinka ne tik vanduo, bet nesaldintas kompotas, natūralios sultys. Derėtų vengti gazuoto gėrimų ir kofeino, nes jie skatina šlapinimąsi.
Patarimai, kaip elgtis karščius
– Venkite riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų, rinkitės daugiau vaisių ir daržovių.
– Karščiausias dienos valandas leiskite pavėsyje arba uždarose patalpose, nedirbkite sunkaus fizinio darbo ir nesportuokite lauke.
– Dėvėkite lengvų, natūralių medžiagų drabužius, galvos apdangalą, nepamirškite apsauginio kremo nuo saulės.
– Jei patalpose yra oro kondicionierius, nustatykite temperatūrą, kad jos skirtumas tarp lauko ir patalpų neviršytų 10 laipsnių (pavyzdžiui, jei lauke +32 laipsniai, oro kondicionierius – mažiausiai +22 laipsniai).
– Jei sergate širdies ligomis, su savimi visada turėkite gydytojo paskirtų vaistų, reguliariai matuokite kraujo spaudimą.
– Nevartokite alkoholio.
