Kai šis gyvenimo tarpsnis apsunksta, susimąstoma apie pakaitinę hormonų terapiją. Tiesa, ne vienai moteriai ji kelia nerimą dėl galimos vėžio rizikos. Daugelis yra girdėję ir apie tai, kad hormoniniai preparatai lemia figūros pokyčius, ima augti papildomi kilogramai.
Į moterims labiausiai rūpimus su menopauze susijusius klausimus „Facebook“ transliacijos metu atsakė Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro medikės – Centro vadovė profesorė Diana Ramašauskaitė ir gydytoja akušerė ginekologė Ieva Brimienė.
Nuo ko priklauso menopauzės amžius?
Menopauzė pasireiškia moterims nuo 45 iki 57 metų. Tikslų laiką nuspėti sunku, bet gydytojos sako, kad svarbų vaidmenį atlieka genetika. Vaisingo laikotarpio pabaigą įspėti gali padėti pirmųjų mėnesinių pasireiškimo laikas, kokio amžiaus būdama menopauzę patyrė mama, vyresnė sesuo.
„Jeigu mergaitei mėnesinės prasidėjo anksčiau, tikėtina, ir menopauzė jai ateis ankstyvesniame amžiuje“, – sakė D.Ramašauskaitė.
Menopauzę paankstinti gali ir lėtiniai susirgimai, ypač endokrininės sistemos ligos, žalingi gyvenimo būdo veiksniai. Įtakos turėti gali chirurginės kiaušidžių operacijos, gydymas spinduline terapija.
Pirmieji artėjančios menopauzės simptomai – nereguliarus, trumpėjantis mėnesinių ciklas. Būtent dėl šių naujo gyvenimo tarpsnio požymių moterys dažnai kreipiasi į medikus.
„Vėliau gali atsirasti kiti menopauzės simptomai – karščio „pylimai“, naktinis prakaitavimas ir su tuo susiję nepatogumai: moteris neišsimiega, yra blogos nuotaikos“, – paaiškino D.Ramašauskaitė.
Menopauzė ateina dėl laipsniško kiaušidžių funkcijos išsekimo. Mažėja moteriškų lytinių hormonų, kas lemia menopauzės pasireiškimą.
„Kiaušidės turi savo gyvavimo periodą. Artėjant menopauziniam laikotarpiui, jų funkcija ima sekti ir todėl kliniškai pasireiškia menstruacinio ciklo sutrikimai“, – sakė I.Brimienė.
Menopauzė reiškia, kad nuo paskutinių mėnesinių moteriai praėjo 12 mėnesių.
Ženkliai atidėti – neįmanoma
D.Ramašauskaitė patikina, kad neegzistuoja jokie stebuklingi vaistai ar vitaminai, galintys nukelti menopauzės laiką.
„Svarbu rūpintis fizine sveikata, palaikyti fizinį aktyvumą. Nereikėtų atidėlioti to, sakyti, kad pradėsiu mankštintis sulaukusi 50 metų“, – patarė gydytoja akušerė ginekologė.
I.Brimienė pastebėjo, kad vidutinė moters gyvenimo trukmė Lietuvoje – 76 metai. Taigi, su menopauze galiausiai susiduria daugelis.
„Metais anksčiau ar vėliau, bet didžioji dalis moterų menopauzę pasieks. Manau, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kaip kokybiškai išgyventi šį periodą, o ne jį nutolinti. 20 m. nukelti menopauzės vis tiek nepavyks“, – patikino gydytoja.
Jaunos moters kiaušidėse – milijonai folikulų, patiriančios menopauzę – vos tūkstantis. Išsekęs jų rezervas ir lemia klimakso pradžią.
Moterys dažnai domisi ar pagalbinis apvaisinimas nepaankstina menopauzės, tačiau gydytojos sako, kad dėl to jaudintis nereikėtų.
„Pagalbinio apvaisinimo metu skatinamas folikulų brendimas, kad būtų galima gauti kuo daugiau kiaušialąsčių. Todėl kiaušidžių rezervas sumažėja greičiau, anksčiau prasidės menopauzė. Bet tai ne metų, o mėnesių klausimas.
Jei jums paskirtas apvaisinimas, reikėtų galvoti apie rezultatą, kurį norite pasiekti tuo metu, o ne apie tai, kas bus po 10–15 metų“, – nuramino D.Ramašauskaitė.
Gydytojos taip pat patikino, kad nėra jokių ženklų, jog ilgalaikis kontracepcijos naudojimas pavėlina menopauzę – tai tik mitas.
Hormoninė terapija ir papildomi kilogramai
Dažna moteris bando įspėti, kaip jos savijautą paveiks menopauzės laikotarpis. Pavyzdžiui, ar stiprūs priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomai reiškia, kad ir menopauzės požymiai bus ryškūs?
„Šie du dalykai nebūtinai yra susiję. PMS priklauso nuo hormoninės situacijos. Jei jis pasireiškia stipriai, galima medikamentinė korekcija. Bet nėra, kad tai rodytų, jog ateityje pasireikš stipriau išreikšti menopauziniai simptomai“, – sakė I.Brimienė.
„Neturime skaičiuoklės, kuri leistų pagal įvairius veiksnius nustatyti, kad vienai moteriai menopauzė bus sunki, o kita galbūt ir nieko nejaus“, – pridūrė D.Ramašauskaitė.
Menopauzės simptomams palengvinti taikoma pakaitinė hormonų terapija, tačiau gydytojos pabrėžė, kad ją rinktis reikėtų atsakingai. Dalis, bet ne visi tokie medikamentai sietini su vėžio rizika.
„Moterys turi išankstinį numanymą, kad visi hormonai sukelia vėžį. Ne visi preparatai didina vėžio riziką. Pavyzdžiui, jeigu vargina makšties sausumas, tai vaginaliniai hormoniniai preparatai į kraują patenka labai nedideliais kiekiais ir krūties vėžio rizikos nedidina“, – nuramino I.Brimienė.
Ji taip pat sureagavo į gajų įsitikinimą, kad hormoninė terapija atneša papildomus kilogramus. Pasak gydytojos, tai yra mitas.
„Hormoniniai preparatai nedidina kūno masės, kalorijų jie neturi. Kūno masė priklauso nuo mitybos ir apetito. Todėl esant stipriems menopauziniams simptomams ir paskyrus hormonų terapiją, kūno masė neturėtų didėti“, – sakė I.Brimienė.
Gydytojus teigimu, padidėjęs svoris gali būti susijęs su pačia menopauze, dėl kurios lėtėja medžiagų apykaita.
Kviečia dalyvauti tyrime
Santaros klinikose atliekamas tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti, kodėl vienos moterys patiria sunkius ir ilgai trunkančius menopauzės simptomus, o kitos didelio diskomforto nepajaučia.
Tiriama moterų mikrobiota, vertinamas jų patiriamas stresas. Jame dalyvauti gali 45–57 m. amžiaus moterys, jos gali kreiptis el. paštu Ieva.Siaudinyte@santa.lt
