Pasak šeimos gydytojos Justės Latauskienės, pas medikus reikėtų apsilankyti bent kartą per dvejus metus. Tą padaryti reikėtų ir nejaučiant jokių sveikatos sutrikimų.
Dažniau pas gydytojus lankytis, pasak jos turėtų jaunesni nei 18 metų ir vyresni nei 65 metų žmonės. Jiems profilaktiškai sveikatą pasitikrinti reikėtų bent kartą per metus.
„Galima gydytojui pasakyti: „Jaučiuosi puikiai, atėjau profilaktiškai“. Gydytojo darbas būtų sugalvoti, ką galėtų pacientui pasiūlyti, paaiškinti, ko tikisi iš paskirtų tyrimų“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ sakė J.Latauskienė.
Gydytoja tvirtina, kad kartais sveikata susirūpinti paskatina svetima nelaimė arba artimų žmonių paraginimas.
„Pastebime, kad daugiau žmonių savo sveikata susirūpina ir pas gydytojus ateina po to, kai žiniasklaidoje pranešama apie garsių žmonių ligas ar mirtis.
Didelę dalį žmonių, kurie ateina dėl kosulio, galime nuraminti. Tačiau iš savo praktikos galiu pasakyti, kad yra buvę žmonių, dėl kurių atėjimo džiaugiames. Jie patys tiesiai šviesiai pasakė, kad nesvarstė apsilankyti, tačiau artimieji labai prašė nueiti pas gydytoją“, – pasakojo J.Latauskienė.
Dingsta nuovargis, pagerėja savijauta
Profilaktinio patikrinimo metu gydytojas pamatuos ūgį ir svorį, pažiūrės ar pacientas neturi keistų apgamų, paklausys plaučių, pamatuos kraujospūdį, galbūt patikrins akispūdį, pasidomės, kada žmogus lankėsi pas odontologą.
Įprastai atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai, elektrokardiograma, apžvalginė krūtinės ląstos rentgenograma.
„Savo pacientams siūlau profilaktinį patikrinimą susiplanuoti per atostogas, kad jie galėtų ramiai nueiti, neskubėti, porą valandų poliklinikoje pabūti“, – paaiškino J.Latauskienė.
Ji pastebėjo, kad kartais gyventojai savo skundus nutyli, nesureikšmina jų, galvoja, kad jų sutrikimai normalūs, būdingi visiems.
„Sako: „Kam neskauda? Man jau 40 metų, tai sąnarius tikriausiai jau turi skaudėti“. Mes, gydytojai sakome, kad dar neturi, žmogus dar jaunas.
Daug lėtinių susirgimų vystosi labai palengva, pacientai būna apsipratę su simptomais. Todėl dažnai profilaktinių patikrinimų metu randame patologiją, skiriame gydymą. Pacientą kartais dar reikia įtikinti, kad jis tą gydymą bent pabandytų. Paskui žmogus stebisi, nes net nežinojo, kad gali taip gerai jaustis, galvojo, visą laiką jam bus tas nuovargis, nerimas, dusulys.
Profilaktiniai patikrinimai džiugina gydytojus, nes taip mes galime ligas rasti anksti, kartais net galime sužinoti individualias konkrečių žmonių normas“, – sakė J.Latauskienė.
Brangų gydymą suteikia nemokamai
Valstybinės ligonių kasos atstovė Jolanta Normantienė mano, kad nemokamų sveikatos priežiūros paslaugų vertę geriau suprasti padėtų žinios apie tikrąją jų kainą.
Pavyzdžiui, vaistai nuo melanomos privalomojo sveikatos draudimo (PSD) neturinčiam žmogui gali kainuoti 60 tūkst. eurų, vaistai inkstų vėžiui gydyti – 80 tūkst. eurų.
„Paprasta apendicito operacija ir vidutinės trukmės gydymas ligoninėje kainuoja 1200–2200 eurų. Jau nekalbant apie tai, kiek kainuoja miokardo infarkto gydymas arba vainikinių arterijų šuntavimas. Galėčiau vardinti ir vardinti, kiek žmogui reikėtų susimokėti iš savo kišenės, tą padaryti vienu kartu“, – apie PSD svarbą kalbėjo J.Normantienė.
Ji pridūrė, kad prevencinei patikrinimai padeda žmogui apskritai išvengti sunkių sveikatos būklių, jam neprireikia brangaus gydymo.
Dėl kokių ligų būtina išsitirti?
Lietuvoje veikia 5 ankstyvosios patikros programos.
Pagal širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą kartą per 1 metus pasitikrinti gali 40– 54 metų amžiaus vyrai ir 50–64 metų amžiaus moterys.
„Pagal mirtis nuo širdies ir kraujagyslių ligų esame tarp pirmaujančių Europoje. Lietuvoje labai daug žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų“, – įspėjo J.Normantienė.
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta 25–59 m. amžiaus moterims:
– 25–34 m. moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis.
– 35–59 m. moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas).
Pagal krūties vėžio prevencinę programą kartą per 2 metus gali pasitikrinti moterys nuo 50 iki 69 metų.
Pagal storosios žarnos vėžio prevencinę programą vieną kartą per 2 metus gali pasitikrinti vyrai ir moterys nuo 50 iki 74 metų.
Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa teikiama 50–69 m. vyrams (patenkantiems 5 rizikos grupę nuo 45 m.) kas 2 arba 5 metus.
J.Normantienė apgailestavo, kad pastaroji programa sulaukia mažiausio pacientų dėmesio. Pas šeimos gydytoją reikėtų apsilankyti, nes laiku nustatytą ligą išgydyti daug lengviau.
„Tai toks nesudėtingas dalykas. Tereikia atlikti kraujo tyrimą, kuris parodo prostatos specifinio antigeno koncentraciją kraujyje. Ištyrimas trunka trumpai, yra neskausmingas“, – pabrėžė J.Normantienė.
