Sojų miltai, kuriuose yra daug beta-konglicinino, gali sumažinti mažo tankio lipoproteinų (MTL) kiekį organizme, taip pat apsaugoti nuo medžiagų apykaitos ligų – aterosklerozės, nealkoholinės kepenų suriebėjimo ligos – išsivystymo, teigia tyrimo autorė ir Ilinojaus Urbana-Champaign universiteto (JAV) profesorė Elvira de Mejia.
Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo žurnale „Antioxidants“.
Imitavo virškinimo procesą
Jau anksčiau žinota, kad sojų pupelės gali sumažinti cholesterolio kiekį. Tačiau naujasis tyrimas siekė išsamiau ištirti sojos baltymus, kurie, kaip manoma, yra atsakingi už šiuos rezultatus – glicininą ir beta-konglicininą. Paaiškėjo, kad pastarasis baltymas yra ypač reikšmingas.
„Iškėlėme hipotezę, kad sojų pupelių poveikis cholesterolio metabolizmui yra susijęs ne tik su baltymų koncentracija ir struktūra, bet ir su sojose esančiais peptidais, kurie išsiskiria virškinimo metu“, – sakė E. de Mejia.
Tyrėjai pašalino riebalus ir į miltus sumalė 19 skirtingų veislių sojų pupeles. Kiekviena jų rūšis pasižymėjo skirtinga anksčiau įvardintų baltymų proporcija. Glicinino dalis sojų pupelėse svyravo nuo 22 proc. iki 60 proc., o beta-konglicinino santykis svyravo nuo 22 proc. iki 52 proc.
Tuomet tyrėjai pasitelkė jau anksčiau išbandytą žmogaus virškinimo proceso laboratorinį modeliavimą: sojų miltai buvo sumaišyti su įvairiais skysčiais ir fermentais, taip imituotas burnos, skrandžio, žarnyno ir storosios žarnos virškinimo fazės.
Nustatyta, kad virškinimo metu pasigamina 13 bioaktyvių peptidų, dauguma dėl glicinino ir beta-konglicinino.
Tuomet mokslininkai ištyrė virškinimo metu gautų medžiagų gebėjimą slopinti baltymą, kuris atsakingas už cholesterolio sintezės greitį. Paaiškėjo, kad įvairių rūšių sojų pupelių slopinantis poveikis buvo 2–7 kartus silpnesnis nei simvastatino – populiaraus vaisto nuo aukšto cholesterolio.
Pabrėžtina, kad savarankiškų mitybos korekcijų poveikis neprilygsta gydytojo sudėliotam gydymo planui ir paskirtiems vaistams.
Mažina kepenų ligos riziką
Vėliau tyrėjai atrinko penkias sojų pupelių rūšis ir aiškinosi, kokią įtaką šios daržovės gali turėti nealkoholinės kepenų suriebėjimo ligos rizikai.
„Mes išmatavome keletą parametrų, susijusių su cholesterolio ir lipidų gamyba bei įvairiais kitais žymenimis – baltymais ir fermentais – kurie teigiamai arba neigiamai veikia lipidų gamybą“, – paaiškino E. de Mejia.
Paaiškėjo, kad sojų pupelės sumažina MTL, kitaip – „blogojo“ cholesterolio pasisavinimą kepenyse.
„Suvirškinti sojų pupelių peptidai sugebėjo sumažinti lipidų kaupimąsi 50–70 proc., ir tai labai svarbu“, – sakė E. de Mejia.
Tyrėja pridūrė, kad maisto mokslininkai ir toliau siekia nustatyti biologiškai aktyvius junginius, kurie padėtų išvengti hiperlipidemijos ir aterosklerozės.
Parengta pagal „Medical Xpress“ inf.
