Ypač perdirbto maisto kategorijai priskiriamos fasuotose pakuotėse parduodamos sriubos, padažai, šaldytos picos ir kiti iš anksto paruošti šaldyti patiekalai. Ligų riziką didina ir apdoroti mėsos gaminiai, pavyzdžiui, dešrelės, taip pat gruzdintos bulvytės, gaivieji gėrimai, parduotuvėse pirkti sausainiai, pyragai, saldainiai, spurgos, ledai ir kita.
„Ypač perdirbto maisto produktai gaminami iš pramoniniu būdu gautų ingredientų. Juose dažnai naudojami maisto priedai, skirti spalvai, skoniui, konsistencijai, tekstūrai koreguoti arba galiojimo laikui pailginti“, – nurodė Londono imperatiškojo koledžo tyrėja ir pagrindinė tyrimo autorė dr. Kiara Chang.
„Mūsų organizmas gali nereaguoti į šiuos ypač perdirbtus ingredientus ir priedus taip, kaip į šviežius ir maistingus, minimaliai apdorotus maisto produktus“, – sakė K.Chang.
Bėda po vieną nevaikšto. Specialistai pastebi, kad daug ypač perdirbto maisto valgantys žmonės yra linkę gerti daugiau gazuotų gėrimų, rečiau renkasi arbatą arba kavą. Jų nedomina šviežios daržovės ir kiti su sveika mityba siejami maisto produktai.
„Tai reiškia, kad galbūt kenkia ne patys ypač perdirbto maisto produktai, bet tai, jog valgoma mažiau sveikatai palankaus maisto“, – pastebėjo tyrime nedalyvavusi dietologė iš Astono medicinos mokyklos (Birmingemas, Jungtinė Karalystė).
Daugiau perdirbto maisto – didesnė rizika
Antradienį žurnale eClinicalMedicine paskelbtame tyrime buvo nagrinėjamas ryšys tarp ypač perdirbto maisto vartojimo ir 34 skirtingų vėžio rūšių išsivystymo per 10 metų laikotarpį.
Tyrėjai analizavo 197 426 gyventojų sveikatos duomenis, sukauptus JK Biobanke. Informacija apie žmonių mitybos įpročius apėmė 2006–2010 m. laikotarpį.
Nustatyta, kad tyrime dalyvavusių žmonių suvartoto ypač perdirbto maisto kiekis svyravo nuo 9,1 proc. iki 41,4 proc. viso suvalgomo maisto.
Valgymo įpročiai buvo lyginami su medicininiais įrašais, kuriuose buvo nurodytos vėžio diagnozės ir mirties atvejai.
Pasak tyrėjų, kuo didesnę dalį žmogaus mityboje užima ypač perdirbtas maistas, tuo didesnė onkologinės ligos rizika. Papildomi 10 proc. suvartojamo ypač perdirbto maisto susiję su 2 proc. didesne bet kokio vėžio išsivystymo rizika ir 19 proc. didesne rizika susirgti kiaušidžių vėžiu.
Analogiškai padidėjo ir mirties nuo onkologinės ligos rizika, atitinkamai ji buvo 6 ir 30 proc. didesnė.
„Šie sąryšiai išliko ir atsižvelgus į įvairius socialinius-demografinius veiksnius, fizinį aktyvumą, tai žmogus rūko ar ne“, – nurodė tyrimo autoriai.
Amerikos vėžio draugijos duomenimis, kiaušidžių vėžys yra penkta pagal dažnumą moterų mirties nuo onkologinės ligos priežastis.
„Išvados papildo ankstesnius tyrimus, rodančius ryšį tarp didesnės ypač perdirbtų maisto produktų (UPF) dalies mityboje ir išaugusios nutukimo, širdies priepuolių, insulto ir 2 tipo diabeto rizikos“, – sakė mitybos mokslininkas Simonas Steensonas, kuris naujame tyrime nedalyvavo.
Tiesa, jis išskyrė ir kolegų atliktos analizės trūkumą. Tyrimo išvados yra paremtos stebėjimų duomenimis, o tai nepateikia aiškaus priežastinio ryšio tarp UPF ir vėžio ar kitų ligų rizikos įrodymų.
Verčia permąstyti, ką valgome
Tačiau tai jau ne pirmas tyrimas, parodantis, kad perdirbtas maistas gali padidinti vėžio riziką. Galima sakyti, vis daugėja mokslinių įrodymų apie šį pavojų.
2022 m. JAV atliktas tyrimas analizavo daugiau nei 200 tūkst. vyrų ir moterų iki 28 metų mitybą. Paaiškėjo, kad daug ypač perdirbto maisto valgantys vyrai storosios žarnos vėžiu serga dažniau. Moterų atžvilgiu ši tendencija pastebėta nebuvo.
Negana to, daugybė tyrimų sieja ypač perdirbtą maistą su nutukimu, širdies ir kraujagyslių ligomis, ankstyva mirtimi ir onkologinėmis ligomis.
Nors naujasis Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas negali įrodyti priežastinio ryšio, tačiau specialistai pabrėžia, kad turimi įrodymai priverčia susimąstyti, jog ypač perdirbto maisto sumažinimas mitybos racione gali duoti ženklios naudos sveikatai.
Parengta pagal CNN inf.
