Jungtinės Karalystės (JK) ir Kanados mokslininkų atliktame tyrime dalyvavo daugiau nei 12 tūkst. dalyvių, kurių vidutinis amžius – 71 metai. Tyrimo pradžioje visi jie nesirgo demencija. Apie 4,6 tūkst. (37 proc.) dalyvių teigė vartoję vitamino D papildus. Tai buvo kalcis-vitaminas D, cholekalciferolis ir ergokalciferolis.
Tuomet tyrėjai apsišarvavo kantrybe ir laukė. Po dešimties metų beveik 2670 tyrimo dalyvių susirgo demencija. Tačiau tik 679 (25 proc.) jų vartojo vitamino D papildus, o likę 2 tūkst. (75 proc.) jų nevartojo.
Remiantis šiais duomenimis, specializuotame žurnale šią savaitę paskelbti tyrimo rezultatai: teigiama, kad vitamino D papildų vartojimas siejamas su ilgesniu gyvenimu be demencijos.
Nustatyta, kad vitamino D papildus vartoję žmonės demencija sirgo 40 proc. rečiau, nei kontrolinei grupei priklausę tyrimo dalyviai. Pastebėta, kad vitaminas D gali būti ypač naudingas moterims ir tiems, kurie dar neturi lengvų kognityvinių sutrikimų.
Vitamino D papildus vartojusių dalyvių grupę sudarė labiau išsilavinę žmonės, kurie rečiau sirgo depresija, taip pat joje buvo daugiau moterų.
„Turime įrodymų, kad vitamino D papildai gali būti ypač naudingi dar prieš prasidedant pažinimo funkcijų nuosmukiui“, – teigė pagrindinis tyrimo autorius ir Kalgario universiteto (Kanada) profesorius Zahinooras Ismailas.
Ryškus tyrimo trūkumas – ryšys tarp maisto papildų vartojimo ir demencijos nagrinėtas pasitelkiant pačių dalyvių pateiktus duomenis.
Mokslinių tyrimų „aukso standartu“ laikomas metodas, kai tyrimo dalyviai visiškai atsitiktiniu būdu suskirstomi į dvi grupes: vieniems skiriamas vaistas ar, kaip šiuo atveju, maisto papildas, o kitiems duodamas placebas.
Ankstesni tyrimai parodė ryšį tarp mažo vitamino D kiekio organizme ir demencijos. Pernai Australijoje atlikta didelės apimties analizė atskleidė, kad mažas vitamino D kiekis kraujyje yra susijęs su padidėjusia demencijos ir insulto rizika. Pastebėta, jog, kuo ryškesnis vitamino D trūkumas, tuo didesnis pavojus.
Ko tyrimas neįrodo?
Su tyrimu nesusiję šios srities ekspertai įvardijo ne vieną parengtos studijos trūkumą. Rytų Anglijos universiteto (JK) mineralų apykaitos profesorė Susan Fairweather-Tait teigė, kad tyrimo rezultatai neleidžia daryti tvirtos išvados apie ryšį tarp vitamino D trūkumo ir demencijos atsiradimo. Antai, visiškai neatsižvelgiama, kiek vitamino D gaunama kitais būdais, pavyzdžiui, su maistu ar saulės spinduliais.
Specialistai taip pat pabrėžė, kad tyrime lygintos pacientų grupės buvo „stulbinamai skirtingos“ etniniu, socialiniu ir kitais požiūriais.
Tyrimas negali įrodyti, kad vitamino D papildų vartojimas sumažina demencijos riziką. Gali būti, kad vitaminą D vartojantys žmonės „gyvena sveikiau, o demencijos riziką sumažina kiti veiksniai“, sakė Edinburgo universiteto Demencijos tyrimų instituto profesorė Tara Spires-Jones.
Vitaminas D gali pagelbėti, kai trūksta saulės
Nemažai vitamino D organizmas pagamina odoje, kai ją veikia saulės spinduliai. Jo atsargas papildyti galima ir su maistu: daug vitamino D turi riebi žuvis ir jautienos kepenys. JAV federalinės mitybos gairės rekomenduoja sveikiems suaugusiems iš viso gauti apie 600 TV vitamino D per dieną.
Ten, kur saulės mažiau, patariama vartoti vitamino D papildus. Norint išsiaiškinti, ar jums trūksta vitamino D, reikia atlikti kraujo tyrimą.
Prieš pradėdami vartoti bet kokius maisto papildus, pasitarkite su gydytoju. Antai vartojant per daug vitamino D, gali užkietėti viduriai, atsirasti pykinimas, vėmimas ir raumenų mėšlungis.
Lrytas.lt anksčiau skelbė, kad be saiko vitaminą D vartojęs žmogus pateko į ligoninę. Plačiau apie tai rasite čia.
Parengta pagal „Insider“ inf.
