Demencija gali susirgti kiekvienas: pirmieji požymiai iš pažiūros su tuo nesusiję

Niekas nėra apsaugotas nuo rizikos susirgti demencija. Vienas tokių pavyzdžių – žymaus aktoriaus Briuso Viliso atvejis, jam šiemet buvo diagnozuota frontotemporalinė demencija. Vyresnio amžiaus žmonėms, priežiūros namuose paslaugas teikiančios „Senjoro“ programos vadovė Rugilė Bitautaitė neslepia, kad ši liga tampa tikru iššūkiu visai šeimai, todėl vis daugiau artimųjų ieško pagalbos prižiūrint demencija sergantį senjorą.

 Demencija.<br> 123rf nuotr.
 Demencija.<br> 123rf nuotr.
 Demencija.<br> 123rf nuotr.
 Demencija.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2023-04-07 12:35

Demencija – iššūkis visai šeimai

Demencija dažnai paskatina artimuosius kreiptis dėl pagalbos prižiūrint senjorą namuose, pasakoja Nacionalinio socialinės integracijos instituto „Senjoro“ programos vadovė Rugilė Bitautaitė. Visgi, anot jos, pačioje ligos pradžioje, senjorui ir jo artimiesiems būna itin sunku pripažinti, kad jiems reikalinga specialistų pagalba.

„Teikdami priežiūros namuose paslaugas senjorams, dažnai susiduriame su atvejais , kai artimieji ligos pradžioje patys prižiūrėjo senjorą, tačiau ilgainiui, ligai ūmėjant, tai tapdavo per sudėtinga – jiems stigdavo laiko suderinti asmeninį gyvenimą su sergančiojo poreikiais. Artimieji patys pamiršdavo pasirūpinti savimi, kas neigiamai atsiliepdavo ne tik senjoro, bet ir artimųjų fizinei bei emocinei sveikatai“, – pasakoja R. Bitautaitė.

Jai antrina Alzhaimerio ligos draugijos prezidentė, gydytoja psichiatrė psichoterapeutė Rasa Ruseckienė, teigianti, kad demencija – tai kompleksinė problema, kuomet yra dirbama ir su pacientu, ir su jo šeimos nariais.

„Demencija praktiškai neturi gydymo, todėl tai reiškia, kad žmogaus sveikata ir gyvenimo kokybė su laiku tik prastės. Būtent tai sudėtingiausia pasakyti pacientui ir jo artimiesiems. Pažengus ligai, kyla daug sunkumų bendravime, kasdieniame gyvenime, buityje ir emocijų valdyme. Demencijos eiga yra svyruojanti – būna ramesnių epizodų, būna ir sunkesnių, kai pacientai tampa agresyvūs, sujaudinti, priešiški ir nevaldomo elgesio. Sakyčiau, tai yra sunkiausias laikas visiems, kada būtent kreipiamasi pagalbos“, – pasakoja gyd. R. Ruseckienė.

Kaip atpažinti pirmuosius ligos simptomus?

Pasak gydytojos, pirmieji demencijos simptomai pasireiškia vyresniame amžiuje, dažniausiai nuo 60 metų, tačiau šia liga gali susirgti ir jaunesni asmenys, net 45 metų amžiaus.

„Pirmieji demencijos simptomai būna ne atminties sutrikimai, o emociniai svyravimai, nepaaiškinamas nerimas, saugumo jausmo praradimas, baimė dėl ateities, neužtikrintumas savo veiksmais ir sprendimais, sunkumai darbe atliekant įprastas užduotis, miego sutrikimai, dažnai ir depresija. Tik vėliau išryškėja kognityvinės veiklos sutrikimai – trumpalaikės atminties deficitas, kai tampa sunku įsiminti naują informaciją“, – įvardija gyd. R. Ruseckienė.

Gydytoja teigia, kad pasaulyje esant kone pandeminiam demencijos pasireiškimui, riziką susirgti turi kiekvienas.

„Mūsų gyvenimo trukmė ilgėja, todėl organizmas tarsi susidėvi ir nebefunkcionuoja kaip turėtų, – tuomet atsiranda didesnė tikimybė susirgti demencija. Didesnę riziką susirgti turi tie asmenys, kurių šeimoje buvo demencijos susirgimo atvejų. Taip pat demencija dažniau gresia sergantiems tokiomis lėtinėmis ligomis kaip cukrinis diabetas, širdies kraujagyslių ligos. Kartais tai gali iššaukti ir patirtas galvos smegenų infarktas, stipri galvos trauma. Be to, tyrimai rodo, kad šios ligos atsiradimui reikšmę turi žemesnis išsilavinimas, taip pat ja dažniau serga moterys, kadangi jų gyvenimo trukmė statistikai ilgesnė“, – pasakoja R. Ruseckienė.

Norint atitolinti ligą, rūpinkitės žarnynu

Gydytoja R. Ruseckienė pasakoja, kad norint atitolinti demenciją svarbu atsakingai rūpintis savo žarnynu. Anot jos, naujausi tyrimai rodo, kad ši liga neretu atveju atsiranda dėl žarnyne prasidėjusio uždegiminio proceso.

„Demenciją sukeliančios amiloidinės plokštelės pirmiausia atsiranda žarnyne, o tada keliauja į smegenis, kur susidaro jų sankaupos, trukdančios normaliai smegenų veiklai bei ardančios jų struktūrą. Todėl svarbu užtikrinti sveiką mitybą, atsisakyti maistų produktų, kuriuose gausu augalinių baltymų lektinų – tai grūdai, sėklos, ankštiniai augalai, rudieji ryžiai, bulvės. Būtent lektinai mūsų žarnyne gali sukelti uždegimus ir išbalansuoti žarnyno mikrobiomo veiklą „, – pasakoja gyd. R. Ruseckienė.

Ligos atitolinimui – proto mankštos

Proto mankštos ir įvairūs galvosūkiai ne tik gerina smegenų veiklą, bet ir gali atitolinti demenciją, pasakoja „Senjoro“ vadovė Rugilė Bitautaitė. Todėl, pasak jos, vyresniame amžiuje labai svarbu į savo kasdienę rutiną įtraukti tokio pobūdžio veiklą.

„Proto mankštos neužkirs kelio demencijai, bet gali ją atitolinti. Dėl to mūsų individualios priežiūros darbuotojai, lankydami senjorus, ne tik rūpinasi jų buitimi ir higiena, bet drauge užsiima įvairiomis fizinėmis ir kultūrinėmis veiklomis. Daug dėmesio skiriame ir proto mankštoms – kiekvieną mėnesį drauge su senjoru sprendžiame naujas užduotis, skatinančias smegenų veiklos aktyvumą. Interaktyvios užduotys pradžiugina senjorus, o mes tuo tarpu galime stebėti, kaip jiems sekasi ir ar nėra kokių nors ankstyvų atminties ir elgesio pakitimų“, – pasakoja R. Bitautaitė.

„Senjoro“ vadovė teigia, kad proto mankštos neturi būti itin sudėtingos ir jas kiekvienas senjoras gali daryti tiek su artimaisiais, tiek savarankiškai. Ji įvardija keletą dažniausiai praktikoje taikomų pratimų:

  • Veiklos su nedominuojančia ranka. Kartas nuo karto pabandykite valgyti, rašyti ar valytis dantis priešinga ranka, negu visada tai darote.
  • Žaidimai smegenims. Drauge su artimaisiais žaiskite šaškėmis, šachmatais arba kortomis. Taip pat leidžiant laiką vienam, patariama spręsti kryžiažodžius ar žaisti sudoku.
  • Pirkinių sąrašo įsiminimas. Jeigu eidami apsipirkti naudojate pirkinių sąrašą, pabandykite jį susirašę įsiminti visus produktus ir pirmą ratą parduotuvėje apsukti nežiūrėdami į jį.
  • Skaičiavimas mintinai. Tai gali pagerinti smegenų veiklą, todėl kartas nuo karto pabandykite skaičiavimus atlikti be skaičiuotuvo.
  • Užsienio kalbos mokymasis. Nors su amžiumi gali tapti sunkiau išmokti naują užsienio kalbą, visgi šis procesas itin naudingas senjoro atminčiai ir dėmesio koncentracijai.
  • Fizinė veikla lauke. Mankštos gryname ore ne tik stiprina fizinę sveikatą, bet ir gali padėti gerinti atmintį, mažinti stresą ir palaikyti bendrą gerą savijautą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.