Nustatyta, kad egzotiškų vaisių ekstraktai gali pagerinti kai kuriuos Alzheimerio ligos simptomus gyvūnų modeliuose, rašoma Akėšhiuso universiteto ligoninės pranešime. Laboratorijoje atlikti eksperimentai tiek su žmogaus ląstelėmis, tiek su gyvais gyvūnais.
Silpnėja senėjimo ląstelės
„Yra daug teorijų apie demencijos ir Alzheimerio kilmę, tačiau viena įdomesnių teigia, kad senstant mūsų kūno ląstelės gali „pavargti“, o tai apsunkina jų veiklą“, – sakė tyrimui vadovavęs Evandro F. Fangas, Oslo universiteto docentas.
Ląstelių nuovargio priežastis galimai slypi jų mitochondrijose. Šios atsakingos už mūsų ląstelių aprūpinimą energija. E. F. Fangas jas palygina su šiukšliaveže. Normaliai veikiančios ląstelės įsitikina, kad pašalina senas ar sunaikintas dalis („išveža šiukšles“) ir taip palaiko mitochondrijų ir kitų ląstelės dalių veiklą.
Tačiau jei senstant mitochondrijos susidėvi, yra pažeidžiamos ar net nustoja veikti, gali prasidėti užburtas ratas: rezultatas – padaugėja tiek energijos gamybos, tiek taisymo sutrikimų.
„Mūsų ankstesni tyrimai parodė, kad Alzheimerio liga sergančių pacientų pažeistos mitochondrijos yra šiek tiek panašios į surūdijusią šiukšliavežę: jos sulėtina ląstelių normalias valymo funkcijas, todėl ląstelėje pradeda kauptis atliekos“, – aiškino E. F. Fangas.
Tai, savo ruožtu, pagreitina Alzheimerio ligos vystymąsi.
Padėti gali egzotiniai vaisiai
Beveik penkerius metus E. F. Fango tyrėjų komanda gamtoje ieško molekulės, kuri gali sulėtinti arba sustabdyti Alzheimerio vystymąsi, stiprindama ląstelės apsivalymo procesus.
Paieškų centre atsidūrė spalvingi ir egzotiški vaisiai. Priežastis, kodėl komanda tyrė pasiflorus, yra ta, kad šie vaisiai yra puikus vadinamųjų fitocheminių medžiagų šaltinis. Tai yra augalų gaminami cheminiai junginiai, padedantys jiems kovoti su grybeliais ir bakterijomis, kurie gali turėti įtakos ir žmogaus organizmo veiklai.
„Dabar turėtų būti atliekami klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvaus žmonės, siekiant išsiaiškinti, ar būtų naudinga sukurti pasiflorų ekstraktą kaip prevencinį vaistą nuo Alzheimerio ligos“, – pranešime spaudai rašė E. F. Fangas.
Tyrime panaudoti švieži pasifloros vaisiai buvo surinkti Čiangmajuje, Tailande. Jie buvo supjaustyti ir išdžiovinti, o tada sumalti į smulkius miltelius.
Ilgas vaisto laukimas
Kelias nuo šio atradimo iki galimo vaisto pagaminimo yra ilgas – mažiausiai 10–15 metų.
Kad situacija būtų dar sudėtingesnė, Pietų Korėjos tyrėjas užpatentavo molekules, kurias E. F. Fango laboratorija tyrė dar pirmojo šio amžiaus dešimtmečio pradžioje. Tai trukdo E. F. Fangui ir jo komandai patentuoti savo atradimą, o tai yra būtina norint pritraukti lėšų vaistų kūrimui.
„Dabar naudojame dirbtinį intelektą, kad šiek tiek pakeistume cheminę struktūrą ir gautume naują junginį, kurio veikla būtų tokia pati, bet kurį galėtume patentuoti“, – „sciencenorway.no“ sakė E. F. Fangas.
Valgykite daugiau spalvingų vaisių!
Kadangi vaistai bus išrasti negreitai, ar neturėtume pradėti valgyti daugiau pasifloros vaisių?
Žinoma, atsakė E. F. Fangas. Jei ne pasifloras, tai bent kitus ryškių spalvų vaisius.
„Pasifloros vaisiai tokiose šalyse kaip Tailandas ir Kinija yra valgomi jau šimtus metų. Jie valgo juos kaip užkandį, gal dešimt ar daugiau vienetų per dieną. Tai galbūt nėra naudinga, bet tikrai nekenkia“, – sakė jis.
Pasak E. F. Fango, epidemiologiniai tyrimai parodė, kad žmonės, valgantys spalvingus vaisius, įskaitant pasiflorus, turi santykinai mažą galimybę susirgti demencija. Jiems taip pat yra būdinga geresnė smegenų veikla.
E. F. Fangas pasakojo, kad namie turi didelį dubenį vaisių, o savo balkone jis augina pasiflorą.
„Valgau granatų ir pasiflorų vaisius, vynuoges ir norvegiškas uogas“, – pripažino jis.
Tačiau jis pabrėžia, kad nėra vieno sprendimo, kaip įveikti senstančio kūno iššūkius.
„Reikia derinti skirtingus dalykus: sveiką mitybą, aktyvią mankštą ir gerą psichologinę sveikatą, šeimą, santykius“, – tikino jis.
Geras pirmasis žingsnis
Asgeiras Kobro-Flatmoenas atlieka pagrindinius tyrimus K. G. Jebseno Alzheimerio centre Kavli sisteminės neurologijos institute (JAV). Jis leidžia dienas bandydamas suprasti, kuriose ląstelėse liga išsivysto pirmiausia.
Jo teigimu, naujojo tyrimo rezultatai džiugina.
„Svarbu, kad atliktume aukštos kokybės lengvai prieinamų komponentų tyrimus ir išsiaiškintume, ar jie gali turėti įtakos Alzheimerio ligai“, – sakė jis.
„Šis tyrimas yra gana paprastas, todėl mes negalime daryti išvados, kad radome prevencinį gydymą – tai svarbu turėti omenyje. Nepaisant to, tai yra gerai atliktas tyrimas su labai įdomiais rezultatais“, – tikino specialistas.
Tačiau A. Kobro-Flatmoenas teigė, kad dar nepradės valgyti daugiau pasiflorų.
„Vienas iš iššūkių yra tai, kad yra daugybė tyrimų apie maistą ir kitus komponentus, galinčius užkirsti kelią Alzheimeriui, pavyzdžiui, įvairius augalų ekstraktus, arbatos lapus ir ką tik norite. Mums reikia tyrimų, kurie patvirtintų jų rezultatus – tada pasidaro įdomu“, – tvirtino jis.
Negana to, mūsų smegenys yra beveik nesuvokiamai sudėtingos – jos turi 80 milijardų neuronų ir dešimt kartų daugiau kitų ląstelių.
„Ta pati medžiaga vienu atžvilgiu gali būti naudinga organizmui, o kitu – kenkti. Mes tai matome nuolat“, – sakė A. Kobro-Flatmoen.
„Tačiau vėlgi, tai yra jaudinantis pirmasis žingsnis ir vertingas tyrimas – net jei vėlesniuose tyrimuose paaiškės, kad tai nepasitvirtina. Toks jau tas tyrėjo darbas: mums reikia daugybės tyrimų, kad galėtume sužinoti, kas iš tikrųjų veikia“, – pripažino jis.
