Jei mėgstate pasigardžiuoti nedideliu ir greitu kavos gėrimu, o ne įmantriu ir saldžiu kavos kokteiliu su įvairiais priedais, smegenys gali jums padėkoti.
Naujo tyrimo rezultatai paskelbti mokslo žurnale „Journal of Agricultural and Food Chemistry“, rodo, kad espresso kavoje esantys junginiai gali padėti užkirsti kelią Alzheimerio ligai.
Tyrimas parodė, kad puodelis šios kavos gali slopinti procesą, kuris, kaip manoma, yra susijęs su Alzheimerio ligos atsiradimu.
Nors tikslūs mechanizmai, sukeliantys Alzheimerio ligą, vis dar neaiškūs, ekspertai mano, kad taip vadinamas „tau“ baltymas, atlieka ypač svarbų vaidmenį.
Kai kurie tyrinėtojai mano, kad užkirtus kelią „tau“ baltymo sankaupų atsiradimui, galima palengvinti Alzheimerio ligos simptomus ar net užkirsti kelią jos išsivystymui.
Biologė iš Veronos universiteto (Italija) Mariapina D’Onofrio sakė: „Espresso kava yra vienas žinomiausių gėrimų visame pasaulyje, o dėl malonaus skonio ji tapo įprasta daugelyje šalių.
Naujausi tyrimai rodo, kad vartojamas saikingai, šis gėrimas dėl savo biologinių savybių gali turėti teigiamą poveikį žmonių sveikatai.
Daugelis tyrimų rodo, kad saikingas, o kartais net gausus kavos vartojimas turi neuroprotekcinį poveikį nuo dviejų dažniausiai pasitaikančių neurodegeneracinių ligų – Parkinsono ir Alzheimerio“.
Tyrėjų grupė teigia, kad daugelis kavos ingredientų, tokių kaip kofeinas ir genisteinas, gali įveikti apsauginį barjerą tarp kraujo ir smegenų ir suteikia apsauginį poveikį.
Pasak tyrėjų, jiems pavyko parodyti, jog espresso kavos ekstraktas ir kai kurie jo komponentai reguliuoja „tau“ baltymo jungimosi reakcijas.
„Remiantis kavos komponentų biologiniu prieinamumu smegenyse ir mūsų tyrimo rezultatais, tikimės, kad saikingas kavos vartojimas gali suteikti pakankamai biologiškai aktyvių molekulių, kurios veiktų kaip „tau“ baltymų agregacijos ir toksiškumo moduliatoriai“, – nurodoma tyrime.
„Pateikėme daug įrodymų, kad espresso kavoje yra natūralių junginių, pasižyminčių naudingomis savybėmis gydant su „tau“ baltymu susijusias patologijas“, – tikina tyrimo autoriai.
Tyrėjai mano, kad jų išvados galėtų padėti rasti ar sukurti naujus Alzheimerio ligos gydymo būdus, šiuo metu dar reikia atlikti daugiau tyrimų.
