50 pakopų per dieną užlipantys žmonės širdies ir kraujagyslių ligomis serga 20 proc. rečiau nei tie, kurie laiptų nesirenka, parodė naujas tyrimas.
Nors tyrime daugiausia dėmesio skirta aterosklerotinėms širdies ir kraujagyslių ligoms – insultui, širdies smūgiui ir kraujo krešulių atsiradimui – jo išvados, anot autorių, tinka visoms širdies ir kraujagyslių ligoms apskritai.
Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Atherosclerosis“.
Būdas apsaugoti širdžiai
Tyrimo autoriai išanalizavo 458 860 suaugusių Jungtinės Karalystės (JK) gyventojų sveikatos duomenis. Jie rinko informaciją apie tai, kiek dažnai žmonės lipo laiptais, taip pat gyvenimo būdą ir sociodemografinius veiksnius kaip pradinius duomenis. Dalyvių sveikatos stebėjimai truko 12,5 metų.
Tuomet tyrėjų komanda lipimo laiptais įpročius susiejo su išemine širdies liga, išeminiu insultu ar ūmiomis komplikacijomis. Šie veiksniai traktuoti kaip aterosklerotinės širdies ir kraujagyslių ligos žymenys.
Ryškiausias apsauginis lipimo laiptais poveikis pastebėtas žmonėms, kurie dėl genetikos nebuvo laikomi turinčiais ypatingą riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Visgi, nustatyta, kad šis įprotis kompensavo ir kitų dalyvių jau turimą riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Puiki mankšta
Tulano universiteto (JAV) Nutukimo tyrimų centro direktorius ir aptariamo tyrimo autorius gydytojas Lu Qi paaiškino, kaip lipimas laiptais gali būti naudingas sveikatai.
„Lipimas laiptais – tai energinga mankšta, kurios nauda mažinant įvairius širdies ligų rizikos veiksnius yra įrodyta. Tai gali padėti sumažinti kūno svorį, pagerinti medžiagų apykaitą ir uždegimą bei sumažinti kitų ligų, kurios gali padidinti širdies ligų riziką, pavyzdžiui, diabeto, paplitimą“, – sakė gydytojas Lu Qi.
Pasak specialistų, lipimą laiptais galima pavadinti aerobine treniruote. Atliekami judesiai, įprasti vaikštant, tačiau pasitelkiamos ir kitos raumenų grupės.
Lipimas laiptais reikalauja daugiau pastangų nei ėjimas lygiu paviršiumi, nes judama prieš gravitacijos jėgą. Taip stiprinami apatinės kūno dalies, šerdies ir apatinės nugaros dalies raumenys.
Greitis irgi svarbu. Kuo skubiau lipama, tuo intensyvesnė treniruotė.
Judėti – geriau nei sėdėti
Tiesa, ekspertai pabrėžia, kad yra ir lengvesnių būdų stipriai sveikatai palaikyti. Suprantama, kad sąnarių problemos gali kliudyti kopimui laiptais.
Tokiu atveju, patartina, rinktis vaikščiojimą lygiu paviršiumi. Bet koks judėjimas yra geriau nei sėdėjimas.
Lipti laiptais tikriausiai geriau nei vaikščioti lygiu paviršiumi, bet eiti yra geriau nei sėdėti sofos.
Širdies ir kraujagyslių ligos – dažniausia mirties priežastis Lietuvoje. Šalyje veikia prevencinė programa, skirta 40–60 m. amžiaus vyrams ir moterims, kurie dar neserga širdies ir kraujagyslių ligomis. Apsilankymo metu kardiologas įvertina, kokia rizika, jog žmogui išsivystys kraujotakos liga.
Dėl siuntimo pas specialistą reikia kreiptis į šeimos gydytoją.
Parengta pagal „Medical News Today“ inf.
