Serga skirtingai
COVID-19, ypač ligos pradžioje, galima nesunkiai supainioti su gripu ar peršalimu, mat ligų simptomai panašūs: karščiavimas, kosulys, bendras silpnumas ar nuovargis, gerklės, galvos, raumenų skausmas. Sergantieji COVID-19 dažnai skundžiasi uoslės pokyčiais ar jos praradimu, viduriavimu.
Infekcijai progresuojant tampa sunkiau kvėpuoti, jaučiamas nuolatinis skausmas ar spaudimas krūtinėje, sunkiau toleruojamas fizinis krūvis, pradeda tinti ar skauda apatinės galūnės – tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytojus. Būklė gali pablogėti staiga, dažniausiai tai įvyksta antrąją ligos savaitę.
Ūmiu ligos periodu COVID-19 sergantiems pacientams dažniausiai pasireiškia plaučių uždegimas, ūminis kvėpavimo nepakankamumo sindromas ar širdies ir kraujagyslių sistemos ligos.
Didesnė tikimybė, kad liga progresuos – vyresnio amžiaus žmonėms, ypač vyresniems nei 65 metų ar sergantiems lėtinėmis ligomis. Šiems žmonėms pajutus pirmuosius ligos simptomus ypač svarbu nedelsti ir atlikus greitąjį antigeno testą bei gavus teigiamą rezultatą kreiptis į medikus, nes jiems šiemet gali būti skirtas gydymas.
Gydytojas, prieš išrašydamas receptą, įvertina, kada pacientui pasireiškė COVID-19 simptomai, nes pradėti vartoti vaistą būtina ne vėliau kaip per 5 dienas nuo minėtos ligos simptomų atsiradimo pradžios.
Persirgę, blogai jaučiasi ir vėliau
Iki 30 proc. pacientų, persirgusių infekcija, patiria pokovidinį sindromą: ilgesnį laiką – maždaug tris mėnesius – ir toliau nejaučia skonio ar uoslės, jaučia didžiulį nuovargį, bendrą silpnumą, dusulį, sąnarių, krūtinės, galvos skausmus, kosulį, užgulusią nosį, prastą apetitą, galvos svaigimą. Kai kurie susiduria su koncentracijos, atminties, elgesio, miego, nuotaikos sutrikimais. Su kai kuriais nemaloniais sveikatos sutrikimais gali tekti kovoti visą gyvenimą.
Praėjus keliems mėnesiams po diagnozės patvirtinimo, infekcija persirgusiems žmonėms gali būti diagnozuotas nerimas, depresija, regėjimo bei klausos sutrikimai, galūnių silpnumas, rankų drebėjimas, nuotaikų kaita.
Didelė rizika sirgti sunkia COVID-19 ligos forma yra daug dažnesnė nei manoma. Lietuvoje apie 35 proc. suaugusiųjų turi vieną ar daugiau lėtinių ligų, apie 20 proc. jų – vyresni nei 65 metų amžiaus. Net vienas didelės rizikos faktorius gali lemti lengvų COVID-19 simptomų perėjimą į sunkius.
Daugelis žmonių nė nesusimąsto, kad jie priklauso rizikos grupei, arba nemano, kad jie gali sirgti sunkiai arba jiems gali prireikti gydymo ligoninėje, todėl pajutus pirmuosius simptomus ar po kontakto su sergančiu asmeniu svarbu atlikti testą ir kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
