Sakoma, kad laikas užgydo visas žaizdas. O jei sužeidimai gyja lėtai? Ką tai parodo apie žmogaus sveikatą?

Naujienų portalo lrytas.lt skaitytojas Egidijus pastebėjo, kad smulkios žaizdelės – įpjovimai, nubrozdinimai, lengvi nudegimai – gyja lėčiau. „Šią žiemą drėbiausi ant ledo ir bandydamas sušvelninti kritimą nusibrozdinau delną. Praėjo beveik du mėnesiai, o žaizda pilnai neužgijo. Ar čia normalu?“, – klausė vyras.

„Camelia“ vaistininkas Deimantas Auškalnis sako, kad žaizdos gijimo trukmė priklauso nuo daugybės veiksnių: sužeisto ploto ir žaizdos gylio, kokie audiniai buvo pažeisti, ar žaizda kraujuoja, ar joje yra įstrigusio purvo, objektų.

„Didelę įtaką gijimo spartai turi ir bendra susižeidusio asmens sveikatos būklė, pavyzdžiui, jei sergama cukriniu diabetu, žaizdų gijimas neretai būna gerokai ilgesnis ir sunkesnis. Dažnas alkoholio vartojimas bei rūkymas taip pat sulėtina gijimo procesus, padidina infekcijų riziką. Įtakos turi ir psichologinė būklė – jei pacientas susiduria su daug emocinės įtampos, stresu, prastai miega ir maitinasi, jo imunitetas dažniausiai būna susilpnėjęs“, – pastebi D.Auškalnis.

[[ge:lrytas:lrytas:30683428]][[ge:lrytas:lrytas:30818447]]

Ką Egidijui patartų vaistininkas?

„Įprastai rankose kraujotaka yra sparti, todėl įvairūs sužeidimai gyja gana greitai. Visgi jei buvo nubrozdinta didelė delno dalis arba sužeidimai yra gilūs, gijimo procesas gali užtrukti. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad tos kūno vietos, kurias dažniau judiname, prausiame, kasome ir kitaip įveikliname – gyja lėčiau.

Pastebėjus, kad žaizda gyja sunkiai ir lėtai, o nemalonūs simptomai nepraeina – reikia kreiptis į gydytoją tikslingam įvertinimui ar tyrimų paskyrimui“, – akcentuoja D.Auškalnis.

Lieka randai

Kraujas mažoje žaizdelėje sukreši per gana trumpą laiką. Susidaręs šašas apsaugo pažeistą vietą nuo įvairių bakterijų ir aplinkos veiksnių. Įsijungia organizmo apsaugos ir atsinaujinimo sistemos: suaktyvėję baltieji kraujo kūneliai spartina gijimo procesą, o žaizdoje galima pastebėti bespalvį skystį, kuris atlieka valymo funkciją, paaiškina vaistininkas.

„Jei sužeidimas yra nedidelis, pavyzdžiui, nubrozdinimas, – odos atsinaujinimo procesai turėtų prasidėti jau pirmą savaitę. Visų pirma pamažu krenta šašas, formuojasi naujos odos ląstelės pakeičiančios sukrešėjusį kraują, o pati žaizda pradeda mažėti. Vizualiai atrodo lyg sužeidimo vieta būtų padengta nauja, šviesiai rožine oda – taip susidaro randas. Šis odos atsinaujinimo procesas gali trukti iki mėnesio, priklausomai nuo žaizdos dydžio ir gylio“, – dėsto D.Auškalnis.

Pasak jo, randas bei nemalonūs pojūčiai sužeidimo vietoje gali išlikti gana ilgai – vieniems žmonėms visos žymės išnyksta per keletą mėnesių ar pusę metų, kitiems gali tekti laukti ilgėliau. Jei buvo pažeista daug audinių arba žaizda buvo labai gili ir didelė, randas gali matytis visą likusį gyvenimą. O jeigu įvyko dar ir stipresnis sutrenkimas, kuri laiką dar gali būti jaučiamas skausmas, dilgčiojimas.

[[ge:lrytas:lrytas:30832670]]

Žiemą žaizdos gyja lėčiau

Gijimo procesui svarbi ir priežiūra, ypač higiena. Vaistininkas pabrėžia, kad susižeidus pirmasis žingsnis turėtų būti kraujo sustabdymas ir žaizdos išvalymas. Nusiplovus ir nusisausinus rankas, bent pusę minutės patartina ant žaizdos laikyti prispaustą švarų tvarstį. Po to galima naudoti sužeidimams skirtas antiseptines priemones arba žaizdą nuprausti švelniu muilu ir tekančiu vandeniu.

„Gilesnėms žaizdoms, opoms ar nudegimams galima pasitelkti joduoto povidono skystį ar tepalą. Ant švarios ir sausos odos tepalas tepamas keletą kartų per parą, žaizda pertvarstoma. Jei naudojamas skystis, juo galima pripildyti švirkštą (be adatos) ir išplauti žaizdą, po to juo sudrėkinti marlės tamponėlį, uždėti ant žaizdos ir aptvarstyti.

Tam, kad žaizda greičiau gytų svarbu nekrapštyti šašo, stengtis nekasyti, netrinti pažeistos vietos, saugoti nuo nešvarumų. Jei žaizda labai smulki, jos tvarstyti nebūtina, nes deguonis prisideda prie spartesnio gijimo. Kitais atvejais, sterilus tvarstis ar pleistras padeda ilgiau išsaugoti žaizdą švarią. Tačiau tvarstį reikėtų reguliariai keisti. Žaizdai šiek tiek pagijus, tvarsliavos galima atsisakyti“, – pasakoja D.Auškalnis.

Įdomu, kad žiemą žaizdos gyja lėčiau. Taip yra, nes šaltuoju sezonu oda yra linkusi sausėti, o vėsus oras neretai sulėtina ir kraujotakos sistemą.

„Prižiūrint sužeidimą šaltuoju metų laikotarpiu, rekomenduojama naudoti tvarsčius, kad susidarytų šiluma ir kraujotaka pažeistoje vietoje vyktų sparčiau. Sužeistą vietą galima papildomai pridengti drabužiais (pavyzdžiui, sužeidus delną, lauke mūvėti pirštines). Taip pat patariama nuolat palaikyti žaizdos švarą ir drėgmę – galima naudoti specialius drėkinančiomis savybėmis pasižyminčius antiseptinius tepalus, kremus“, – pataria „Camelia“ vaistininkas.

Kokių vitaminų trūksta?

D.Auškalnis paaiškina, kad susirgus infekcine liga, pavyzdžiui, plaučių uždegimu, bronchitu, koronavirusu ar gripu, tikėtina, kad gijimo procesas bus lėtesnis.

„Vien pats ligos faktas rodo, kad organizmas yra nusilpęs ir jam reikia pastiprinimo. O kai imuninė sistema yra silpna, organizmui trūksta įvairių medžiagų – jis gali neturėti pakankamo kiekio atsargų, kad žaizda sugytų greitai. Kitaip tariant, kuo stipresnis organizmas, tuo žaizdos gyja greičiau“, – pastebi D.Auškalnis.

Jis priduria, kad žaizdų gijimą skatina vitaminai E ir A, kuriuos galima rasti ne tik maisto papildų, bet ir tepalų pavidalu. Šie vitaminai skatina ląstelių regeneraciją, stiprina imunitetą. B vitamino kompleksas gali padėti atstatyti reikiamą kolageno kiekį organizme – pastarasis siejamas su greitesniu žaizdų gijimu, sveikesne ir elastingesne oda.

[[ge:lrytas:lrytas:30832660]]

„Svarbu paminėti ir vitamino C naudą – jis labai svarbus tiek imuninės sistemos palaikymui nuo infekcinių susirgimų, tiek gerai odos būklei. Naudą teikia ir geležies preparatų vartojimas – dėl žemo hemoglobino kiekio sutrinka organizmo aprūpinimo deguonimi procesai, tad žaizdos gyja lėčiau“, – paaiškina vaistininkas.

Žaizdos ir diabetas

Lėtai gyjančios žaizdos gali būti ir diabeto požymis. Manoma, kad taip nutinka, nes dėl netinkamo gliukozės lygio kontrolės sulėtėja kraujo cirkuliacija. Aukštas gliukozės lygis paveikia baltųjų kraujo kūnelių gamybą ir tuo pačiu padaro neigiamą įtaką imuninei sistemai.

„Negana to, egzistuoja ir terminas „diabetinė neuropatija“, kas reiškia, kad netinkamai kontroliuojant gliukozės kiekį kraujyje, pažeidžiami nervai ir žmogus tam tikrose vietose nebejaučia skausmo. Todėl kai kurios žaizdos tampa nepastebimos“, – paaiškina D.Auškalnis.

Vitaminų stygius ar ligos požymis? Ką išduoda lėtai gyjanti žaizda