Ši vasara dosniai lepina saulės spinduliais, nepaisant to medikai pastebi, kad lietuviams trūksta vitamino D. Prasta nuotaika ir nuovargis priverčia sunerimti – kreiptis į gydytoją arba apsilankyti vaistinėje.

Kaip paskatinti vitamino D gamybą organizme, bet nepakenkti odai? Kokią dozę vitamino D galime gauti valgant žuvį, pavyzdžiui, lašišą? Į šiuos ir kitus klausimus atsakė „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė ir Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ šeimos gydytoja Lina Matutienė.

Saugiai „užkurti“ vitamino D gamybos fabrikėlį

Už lango šviečia saulė, bet nepaleidžia darbų lavina – šiltą dieną daugelis praleidžia vidaus patalpose. Todėl odoje nėra aktyvuojama vitamino D gamyba.

[[ge:lrytas:lrytas:31742875]]

„Žmogaus organizmas neturi vidinių „talpyklų“, kuriose galėtų sukaupti vitamino D atsargas. Daugiau laiko praleidus saulės šviesoje, pavyzdžiui, per atostogas galima jo „pasikrauti“, tačiau tik kelioms savaitėms.

Neretai net ir vasarą dažnam trūksta šio vadinamojo saulės vitamino, su maistu jo atsargų papildyti praktiškai neįmanoma, nes organizmas iš produktų gali pasisavinti tik dešimtadalį šio mikroelemento, tad turėtume suvalgyti maždaug 10 lašišos kepsnių, kad sukauptume paros normą“, – lrytas.lt pasakojo L.Matutienė.

Ji pabrėžė, kad labai svarbu pamatuoti saulės poveikio naudos ir žalos santykį. Reikia naudoti SPF priemones, nors jos ir trukdo vitamino D absorbcijai, nes be jų padidėtų pavojingų odos ligų rizika.

„Norint paskatinti vitamino D gamybą odoje, patarčiau saulėje būti po 15–20 minučių maždaug 3 kartus per savaitę. Geriausia mėgautis rytine ar vakarine saule, atidengiant veidą, rankas ir kitas kūno vietas. Skirtinguose tyrimuose buvimo saulėje rekomenduojama trukmė skiriasi – tai priklauso ir nuo geografinės vietos, ir nuo odos spalvos“, – paaiškino L.Matutienė.

[[ge:lrytas:lrytas:33041996]][[ge:lrytas:lrytas:33091135]]

Gydytojai skiria vaistus

Vaistininkė V.Bečelytė pastebėjo, kad vitamino D maisto papildai vasarą įsigyjami kiek rečiau, o vasarą jais labiau domisi vyresnio amžiaus žmonės. Jie perka silpnesnio poveikio vitamino D maisto papildus – 1 000 TV ar 2 000 TV ir vartoja juos bene ištisus metus.

„Vitaminu D domisi ir tie pacientai, kurie jaučia labai stiprius vitamino D trūkumo požymius, pavyzdžiui skundžiasi kasdienybei trukdančia suprastėjusia nuotaika bei nuovargiu, taip pat atidžiai besirūpinantys savo sveikata bei atliekantys kraujo tyrimus. Pastaruoju atveju pacientai įsigyja jau gydytojo paskirtus receptinius vaistus vitamino D stokai gydyti, o vėliau palaikymui vartoja vitamino D maisto papildus“, – patirtimi dalijosi V.Bečelytė.

Pasak jos, vaistininkų neretas teiraujasi, kokio stiprumo dozes yra saugu vartoti nepasikonsultavus su gydytojais ir neatlikus tyrimų, bet įtariant vitamino D trūkumą, o vyresni žmonės domisi kaip geriausia maisto papildą suderinti su vaistais, vartojamais dėl lėtinių ligų.

Vitamino D trūkumas žmonėms pasireiškia skirtingai: simptomai priklauso nuo individualaus organizmo.

„Bendrai šis vitaminas yra reikalingas daugybei skirtingų organizmo funkcijų, pavyzdžiui, kaulų ir raumenų procesams, nervų sistemai, kognityvinėms funkcijoms, širdies ir kraujagyslių bei imuninei sistemoms. Kai organizmui pradeda trūkti vitamino D, jaučiamas didesnis nuovargis, raumenų silpnumas, pastebime, kad pradeda slinkti plaukai, įtrūkinėja ar lūžta nagai, sausėja ir pleiskanoja oda, dažniau peršąlame.

Visa tai lydi ir psichinės sveikatos sutrikimo požymiai: prastai jaučiamės emociškai – kankina ne tik energijos bei motyvacijos trūkumas, bet pasireiškia ir depresyvesnės nuotaikos, irzlumas“, – sakė „Camelia“ vaistininkė.

[[ge:lrytas:lrytas:33125574]]

Perdozavimas – retas, bet pavojingas

Ji pridūrė, kad vitamino D galima rasti tokiuose produktuose kaip lašiša, silkė, tunas, kiaušinių tryniai – bet dozės ten yra gana mažos, o ir lietuvių mitybos racionas yra labai įvairus.

Todėl V.Bečelytė ragina atsigręžti į maisto papildų naudą: „Vaistinėse galima įsigyti net ir kūdikiams bei mažiems vaikams skirtų maisto papildų. Vitamino D deficitas – opi problema, kuri gali būti greitai išsprendžiama, nuolat tikslingai konsultuojantis su gydytoju ar vaistininku“.

L.Matutienė pastebėjo, kad vitamino D perdozavimas yra sąlyginai retas, bet pavojingas reiškinys. Daug kalbama apie šio vitamino stoką, todėl užsiimant savigyda kartais stipriai perlenkiama lazda.

„Maisto papildai vartojami neįvertinus realios paciento būklės, trūkumo nepatvirtinus tyrimais, pasirenkamos itin didelės šio vitamino preparatų dozės“, – esmines klaidas išskyrė šeimos gydytoja.

Joks maistas neaprūpins ypač svarbiu vitaminu: gydytoja patarė, kaip išvengti jo trūkumo (1)