„Dalyvių skaičius perkopė 300, o jų bendras laikas, praleistas dešimtyje pirčių – daugiau nei 200 valandų. Negana to, komandos dar įveikė ir apie 100 metrų stiklo šukėmis. Tuo tarpu maratono svečiai galėjo išbandyti skirtingas pirtis, įlįsti į karštą kubilą ar ledo vonią. Tokių entuziastų buvo apie 150“, – dalinasi vandens someljė, viena pirmojo pirčių maratono iniciatorių Aistė Miliūtė.
Gintarė Kreipavičiūtė, prisidėjusi prie pirmojo Lietuvoje pirčių maratono inicijavimo, pažymi, jog visa pirmojo maratono programa truko beveik 10 valandų, o komandų varžybas galima buvo stebėti ir realiu laiku.
„Norėjome, kad visi galėtų pajausti maratone tvyrančią energiją ir savo akimis išvystų karščio kovą. Tam, kad tai išpildytumėme, veikėme su didele komanda, reporteriais, kurie pranešinėjo naujausią informaciją iš kiekvienos pirčių vietos tiesioginio eterio metu. Kol dalyviai varžėsi, prie Baltojo tilto taip pat vyko ne tik svečių maudynės pirtyse, ledo vonioje, kubile, bet ir gyvi pokalbiai su sportininkais bei žymiais žmonėmis, kuriuos vedė Andrius Tapinas“, – dalijasi G. Kreipavičiūtė.
Susiję straipsniai
Anot pirmojo Lietuvoje pirčių maratono vedėjo, visuomenininko Andriaus Tapino, pokalbių metu netrūko aktualių ir įdomių pokalbių ne tik klausytojams, bet ir jam.
„Man pačiam buvo įdomu kalbinti ir klausytis įvairių žmonių. Negalvojau, kad Kauno „Žalgirio“ treneris Gintaras Krapikas yra toks pirties entuziastas – jis apie pirtis pasakojo kaip tikras profesionalas. Apskritai apie sveiką gyvenimo būdą buvo daug naudingos informacijos, o per patį maratoną labai jautėsi bendruomeniškumo jausmas“, – sako jis.
Kaip pažymi A. Tapinas, į maratoną komandos atvyko ne tik iš sostinės, bet ir kitų šalies miestų ir net Punsko: „Labai smagu pamatyti, kad žmonės dėl pirties gali susirinkti ne tik savo mieste, bet ir važiuoti iš Kuršėnų, Punsko ir būti rimtai pasiruošę. Galbūt dar buvo ir tokių, kurie nedrįso sudalyvauti, tad manau tie, kurie dalyvavo – papasakos bičiuliams ir įtikins juos atvykti kitą kartą“, – sako jis.
Anot maratono iniciatorių, tiek komandos, tiek svečiai taip pat buvo edukuojami ir apie pačią pirčių kultūrą, jos subtilybes.
„Pirtinimasis – subtilus procesas, kurio šaknys liečia senąją mūsų istoriją. Todėl prie kiekvienos pirties maratono metu buvo profesionalus pirtininkas, užtikrinantis procedūrų kokybę, tinkamą garą ir besidalinantis įvairiomis subtilybėmis. Maratono metu kai kurių pirčių temperatūra siekė apie 60 laipsnių“, – teigia A. Miliūtė.
Anot A. Miliūtės, neatmetama, kad pirčių maratonas galėtų tapti ir kiekvienų metų tradicija.
„Registraciją į maratoną uždarėme jau per pirmas kelias dienas, sulaukus rekordinio entuziastų skaičiaus, o į registracijos sąrašą pakliuvo tik pirmos užsiregistravusios komandos, kurių buvo keturios dešimtys. Jos į maratoną taip pat atvyko pasiruošusios – komandos turėjo jas išskiriančią atributiką, vėliavas, o dalis pasirinko išskirtines tematikas, pavyzdžiui, apsirengė kaip šventikai ir net japoniški anime personažai. Tai rodo, kad pirčių entuziastų mūsų šalis turi išties daug, tad maratonas gali tapti nauja tradicija Lietuvoje“, – teigia ji.
Pirmasis Lietuvoje pirčių maratonas įvyko vasario 8 d. Vilniuje. Praėjusį šeštadienį gausios dalyvių komandos nuo Baltojo tilto išvyko į pirtis dešimtyje skirtingų sostinės vietų: Minsko plente, Kalvarijų, Olimpiečių gatvėse, Žirmūnų ir Valakampių 2-ame pliažuose, prie Balžio, Balsio ir Salotės ežerų, Lukiškių kalėjime bei Vingio parke. Atvykus į vietas komandų laukė ne tik pirtys, bet ir įvairios užduotys: ledo vonios, maudynės eketėje, ėjimas per stiklo šukes. Pirčių maratono idėją jo organizatoriams padiktavo naujausi visuomenės apklausos duomenys, atspindintys per mažą lietuvių vandens vartojimą.