Pagalba sergantiems vaikams – natūralus ir tyras vanduo

Kai vaikas serga sunkia liga, svarbūs tampa net ir nedideli dalykai. Todėl seniausia šalyje mineralinio vandens gamintoja „Birštono mineraliniai vandenys“ ne tik remia žinomo krepšininko R.Kaukėno įkurtą fondą pinigais, bet ir aprūpina sergančius vaikus jiems pačiu tinkamiausiu vandeniu, padedančiu sveikti.

„Kai pasaulį sustingdė kovido pandemija, paramos fondai ir įvairios geradarių iniciatyvos susidūrė su didžiule problema: žmonės dėl infekcijos pavojaus leido laiką namuose, nevyko jokie renginiai, juos tapo sunkiau pasiekti ir gauti lėšų paramai.

Tuomet į mus kreipėsi fondo vadovas krepšininkas R.Kaukėnas ir aptarėme, kaip mes, vieno geriausių vandenų Lietuvoje – „Akvilės“ – gamintojai, galėtume prisidėti prie jų iniciatyvų.

Dabar kasmet paremiame fondą tiek finansiškai, tiek vaikams pačiu tinkamiausiu „Akvilės“ vandeniu“, – pasakojo „Birštono mineralinių vandenų“ vadovė Aistė Miliūtė.

Kiekvienais metais parama yra skirtinga: įmonės atstovai visuomet aiškinasi, kokių planų ir poreikių turi fondas. Vienais metais skiriama daugiau vandens, o kitais, kai, pavyzdžiui, fondas nori nupirkti kokį nors brangų aparatą, įmonė prisideda finansiškai.

„R.Kaukėno fondas išskiria tuo, kad jis visuomet turi aiškius tikslus ir planus, mes žinome, kokio rezultato siekiama. Mums svarbu, kad pinigai, kurie yra skiriami, padėtų pasiekti konkretų tikslą, o fondo veikla būtų efektyvi ir skaidri.

Dėl to „Akvilės“ prekės ženklas visuomet palaiko šio fondo iniciatyvas. Norėčiau paskatinti ir kitus remti R.Kaukėno labdaros ir paramos fondą, nes jis daro išties svarbius darbus“, – kalbėjo A.Miliūtė.

Vaikams, nesvarbu, kokiomis ligomis jie serga, labai svarbus kokybiškas ir tinkamos sudėties vanduo, kuris prisideda prie geresnės savijautos. Būtent toks ir yra „Akvilė“, išgaunamas iš šaltinio netoli Druskininkų, Dzūkijos nacionaliniame parke.

Šis vanduo tinka net kūdikiams, nes jame nėra nitratų ir nitritų, jame yra ištirpę visi svarbiausi natūralūs mineralai, kurie padeda palaikyti organizmo hidrataciją – mineralų pusiausvyrą kiekvieną dieną. Ir dar labai svarbu tai, kad tai natūralus šarminis vanduo.

Ligai užklupus skysčių poreikis padidėja, ypač vaikams. Jiems dehidratacija yra daug pavojingesnė nei suaugusiesiems.

Organizmą sudaro 60–70 proc. vandens – ir tai nėra koks nors paprastas vanduo.

Tai elektrolitų kupinas skystis, kuriame yra magnio, kalio, kalcio, fluorido, natrio, kitų mineralų. Prarasdami organizmo skysčius prarandame ir juos. Dehidratacija užklumpa ne todėl, kad trūksta skysčių, bet todėl, kad organizmui ima trūkti tam tikrų mineralų.

Sirgdami bet kokia liga, pavyzdžiui, peršalę, ligoniai labai daug išprakaituoja. Su prakaitu iš organizmo pasišalina mineralai.

Todėl svarbu gerti natūralų šarminį vandenį, taip organizme greičiau atkuriamas reikiamas mineralų kiekis.

„Liga, stresas, uždegimo procesai, vykstantys organizme, rūgština organizmo terpę, o šarminis mineralinis vanduo padeda tai subalansuoti.

Sergančiam žmogui naudinga gerti šarminį vandenį, nes jis mažina organizmo rūgštingumą, padidina šarminių mineralų kiekį“, – pasakojo A.Miliūtė.

Dėl to „Akvilė“ ir yra tinkamiausias vanduo ligoniams – nuo mažiausių iki vyriausių.

Apie šarminį vandenį būtina žinoti svarbų dalyką.

Pastaruoju metu išpopuliarėjo specialūs aparatai – jonizatoriai, kuriais žmonės patys šarmina vandenį, – paverčia jį tokiu, kuriame lieka tik šarminiai mineralai.

Jonizatorius pašalina iš vandens rūgštinius mineralus, tokius kaip magnis, kalcis, o jie organizmui taip pat labai reikalingi.

Nuolat geriant jonizatoriumi pagamintą šarminį vandenį ilgainiui galima smarkiai sumažinti organizme esančių magnio ir kalcio atsargas – šių medžiagų neteks sąnariai, raumenys, jungiamieji audiniai, kaulai, įvairūs organai.

Nors „Akvilės“ vanduo savo sudėtimi yra šarminis, jame yra ir labai naudingų kalcio, magnio.

„Esame laimingi, kad gamta, o ne žmogus šį vandenį padarė šarminį, taip pat jis turi visus mineralus, kurie reikalingi mums kiekvieną dieną“, – pabrėžė A.Miliūtė.

Kaip atskirti, kuris vanduo yra šarminis, o kuris – ne? Ar Lietuvoje yra daug natūralaus šarminio vandens šaltinių?

Pasak vandens specialistės, šarminio mineralinio vandens Lietuvoje nėra daug. Daugiausia yra neutralaus vandens, kurio pH yra 7–7,5. Jeigu pH viršija 7,5, vadinasi, vanduo šarminis.

Filtruoto ar jonizuoto vandens, kuris dirbtinai padaromas šarminiu, pH gali siekti 10, tačiau tai nereiškia, kad šis vanduo yra geresnis, – jame nelieka svarbių mineralų.

Kokių mineralų gaunama geriant „Akvilę“, kuo jie ypatingi?

Natūralus mineralinis vanduo yra vienas geriausių kalcio šaltinių. Šis mineralas labai reikalingas visiems, ypač vaikams ir vidutinio bei vyresnio amžiaus moterims, kurioms kyla osteoporozės rizika. Dėl to moterų kalcio poreikis yra 30 procentų didesnis nei vyrų. Todėl sulaukus 30–40 metų, kai kalcio atsargos organizme pradeda mažėti, labai svarbu pradėti nuolat gerti vandenį, kuriame yra kalcio.

„Akvilėje“ taip pat yra magnio, nedidelis kiekis natrio.

Šį vandenį išskirtiniu paverčia hidrokarbonatai ir silicis – jie ypač daug prisideda prie organizme vykstančių rūgštinių procesų balansavimo.

Organizmo terpė rūgštėja ne tik nuo rūgštinio maisto, įvairių uždegimo procesų, bet ir sporto, mat sportuojant išsiskiria pieno rūgštis. Hidrokarbonatas yra mineralas, neutralizuojantis rūgščių poveikį ir padedantis greičiau atsigauti raumenims po sporto.

O silicio oksidas labai reikalingas odai, jungiamiesiems audiniams, jis skatina kolageno gamybą.

Vanduo „Akvilė“ išskirtinis ir tuo, kad jame nėra nitratų ir nitritų, todėl jis tinka net ir kūdikiams.

„Nitratai skyla į nitritus – labai toksišką medžiagą, kurios formulė panaši į deguonies, todėl organizmas ima painioti – prie kraujo prijungia ne deguonį, o nitritus. Dėl to organizmui pradeda trūkti deguonies.

Suaugusiajam dėl to nieko baisaus nenutinka, tačiau vaiko, ypač kūdikio, organizmas su tuo nesusitvarko – gali ištikti vadinamasis mėlyno kūdikio sindromas – tai gyvybiškai pavojinga būklė“, – įspėjo A.Miliūtė.

Naujausią mokslinę informaciją nuolat stebinti įmonės vadovė teigė, jog pasirodė labai daug straipsnių ir įrodymų, kad nitratai sukelia skrandžio sistemos ir žarnyno vėžį. Ir nors nitratų kiekis vandenyje paprastai nebūna labai didelis, geriant jį nuolat ilgalaikis poveikis gali būti nepalankus organizmui.

Verta žinoti, kad vandenyje iš čiaupo gali būti nitratų ir nitritų, ir nors jų nėra daugiau, nei leidžia higienos normos, iš tiesų šios normos nustatytos suaugusiam žmogui, vidutiniškai sveriančiam 60 kilogramų.

„Vaikams šios normos yra kur kas mažesnės. Net jei nitratų kiekis vandentiekio vandenyje yra arti normos ribos, tokio vandens nereikėtų duoti vaikams“, – patikino vandens žinovė.

Beje, nitratai į organizmą patenka ne tik geriant vandenį, bet ir su maistu. Pavyzdžiui, šių medžiagų randama nesezoniniuose vaisiuose ar daržovėse, kurios būna užaugintos naudojant trąšas.

Todėl A.Miliūtė pataria stengtis vartoti sezono metu užaugintus vaisius ar daržoves, nes sezono metu naudojama kur kas mažiau trąšų.

Yra dar vienas skirtumas tarp vandens iš čiaupo ir natūralaus mineralinio vandens, supilstyto į butelius.

Vanduo, kuris į namus atiteka vamzdynais ir teka iš čiaupo, būna apdorotas cheminėmis medžiagomis – taip siekiama jį apsaugoti nuo mikrobiologinės taršos, bakterijų dauginimosi.

„Kad to išvengtume, kad natūralaus mineralinio vandens nereikėtų apdoroti chemikalais, turime išpilstyti vandenį ten pat, kur jį išgauname, – prie pat gręžinio. Vandens negalime gabenti į kitą vietą, nes jį supylus į bet kokią tarą iškart pradeda daugintis bakterijos“, – pažymėjo A.Miliūtė.

Seniausia Lietuvoje natūralų mineralinį vandenį išgaunanti įmonė „Birštono mineraliniai vandenys“ naudoja „ultra clean“ išpilstymo technologiją, kuri užtikrina vandens kokybę. Dėl jos vanduo vartotojus pasiekia toks pat natūralus ir gyvas, koks trykšta iš žemės gelmių.

Nors pastaruoju metu pasigirsta kalbų, neva vanduo plastikiniuose buteliuose yra pavojingas dėl mažiausių plastiko dalelių – mikroplastiko, A.Miliūtė neigia šiuos mitus.

„Gėrimų buteliai gaminami iš PET, o tai yra labai stabilios sudėties plastikas, kuris nesuirs tūkstančius metų. Iš jo negali išsiskirti jokios mikrodalelės, nes jis pats negali suirti.

Šis plastikas gali būti tik perdirbamas, todėl panaudoti buteliai ir surenkami per depozito sistemą“, – pasakojo įmonės vadovė.

Mikroplastiko vandenyje, supilstytame į butelius, negali atsirasti iš butelio – jis į vandenį būna patekęs dar prieš jį supilstant.

Ši problema atsiranda dėl to, kad žmonės teršia gamtą naudodami plastikinius maišelius, plėveles, maišelius ryžiams ar grikiams virti, kitas priemones, gaminamas iš plastiko, kuris nėra stabilios cheminės sudėties.

„Pavyzdžiui, gamintojai ant indaplovių tablečių užrašo, kad jos biologiškai suyra, bet iš tiesų joms suirus lieka mikroplastiko, kuris nuteka į požeminius vandenis, kurie vėliau yra naudojami.

O maišeliai ar plėvelės, dūlėdami kur nors po žeme, ilgainiui pradeda irti, bet visiškai nesuyra – suyra į labai mažytes dalelytes – mikroplastiką – ir su lietumi nusėda į požeminius vandenis. Patekęs ten mikroplastikas yra nepašalinamas. Taip žemė ir teršiama“, – pasakojo A.Miliūtė.

Tyrimai, kurie atskleidė mikroplastiko vandenyje problemą, buvo atlikti Jungtinėse Valstijose, Azijoje, tačiau nei JAV, nei Azijos šalyse nėra tokio griežto natūralaus mineralinio vandens reglamento kaip Europos Sąjungoje, kur gamintojai negali naudoti vandens iš bet kokio neapsaugoto šaltinio, jo supilstyti ir pavadinti natūraliu mineraliniu vandeniu.

Visi natūralaus mineralinio vandens šaltiniai Europoje yra apsaugoti nuo pramonės veiklos, sunkiųjų metalų, nitratų, mikroplastiko.

Mokslininkai nemato realios grėsmės nei Lietuvoje, nei Europoje, kad natūraliame mineraliniame vandenyje būtų mikroplastiko. Tad ne be reikalo JAV ar Azija importuoja labai daug vandens iš Europos.

„Esame laimingi, kad turime natūralaus mineralinio vandens šaltinį „Akvilė“, kuris yra visiškai apsaugotas nuo pramonės, žemės ūkio, žmonijos poveikio ir jo vanduo yra visiškai švarus“, – pabrėžė A.Miliūtė.

Vandenvietė, iš kurios išgaunamas „Akvilės“ vanduo, yra susiformavusi unikalioje Lietuvos vietoje – Dzūkijos nacionaliniame parke.

Smėlingas dirvožemis nepalankus žemdirbystei, todėl tose vietose niekada nebuvo vykdoma jokia veikla, niekas netręšė laukų ir į vandenis nepateko nitratai, kurie vėliau skyla į nitritus. O kadangi tai dar ir nacionalinis parkas, čia nebuvo ir nebus jokios pramoninės veiklos.

Čia po žeme saugomi didžiuliai turtai – švarus, neužterštas natūralus šarminis mineralinis vanduo, kuris naudingas ir sveikiems, ir sergantiems, ir mažiems, ir dideliems.