„Atsižvelgiant į susirūpinimą dėl pavojaus sveikatai, fluoro dėjimas į geriamąjį vandenį yra vertinamas prieštaringai, dėl to verda diskusijos JAV ir Kanadoje“, – sako Karolinska instituto docentė Maria Kippler.
Į centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį papildomai fluoro taip pat dedama ir Australijoje bei Airijoje. To priežastis – fluoruotame vandenyje yra pakankamas fluoro kiekis, kuris stabdo ertmių dantyse plitimą.
„Tyrimo rezultatai patvirtina hipotezę, kad net palyginti nedidelė fluoro koncentracija gali turėti įtakos ankstyvajai vaikų raidai“, – įspėjo M.Kippler.
„Odontologai pataria“: kaip prižiūrėti dantų implantus?
Ragina nenuryti dantų pastos
Tyrėjai stebėjo 500 motinų ir jų vaikų Bangladešo kaimo vietovėse, kur fluoras natūraliai aptinkamas geriamajame vandenyje. Taip norėta išsiaiškinti ryšį tarp fluoro poveikio ir vaikų pažintinių gebėjimų. Apmokyti psichologai įvertino penkerių ir dešimties metų amžiaus vaikų pažintinius gebėjimus.
Susiję straipsniai
Fluorido poveikis motinoms ir vaikams buvo nustatomas matuojant jo koncentraciją šlapimo mėginiuose, o tai atspindi fluorą iš visų šaltinių, pavyzdžiui, geriamojo vandens, maisto ir burnos priežiūros priemonių.
„Norėčiau pabrėžti, kad dantų priežiūros produktai, pavyzdžiui, dantų pasta, paprastai nėra reikšminga, nes ji nėra skirti nuryt., Dantų pastoje esantis fluoras yra svarbus ėduonies profilaktikai, tačiau svarbu skatinti mažus vaikus, kad valydami dantis jie nenurytų dantų pastos“, – akcentavo M.Kippler.
Atliks papildomus tyrimus
Nėščių Bangladešo moterų šlapime fluorido koncentracijos mediana buvo 0,63 mg/l. Didesnis fluoro kiekis nėščiųjų organizme gali būti susijęs su prastesniais jų vaikų kognityviniais gebėjimais.
Vaikų, kurių šlapime fluorido buvo daugiau nei 0,72 mg/l, pažintiniai gebėjimai iki dešimties metų amžiaus taip pat buvo prastesni. Labiausiai nukentėjo žodinio mąstymo įgūdžiai, gebėjimai interpretuoti ir apdoroti jutiminę informaciją. Fluoro kiekis, kuris buvo susijęs su kognityvinės raidos sutrikimais, yra mažesnis už PSO nustatytą fluoro koncentracijos geriamajame vandenyje ribinę vertę – 1,5 mg/l.
Kadangi tai buvo stebėjimo tyrimas, negalima daryti tvirtų išvadų apie priežastinį ryšį. Todėl, pasak tyrėjų, svarbu įvertinti bendrus kelių panašių longitudinių tyrimų rezultatus. Dabar jie tirs sąsajas kitose populiacijose ir kurs eksperimentinius modelius, kad nustatytų galimus tai lemiančius molekulinius mechanizmus.
„Reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų sukurtas tvirtas pagrindas fluoro keliamai rizikai sveikatai ir ribinėms vertėms geriamajame vandenyje, maisto produktuose ir dantų priežiūros priemonėse, ypač vaikams, peržiūrėti, – sakė M.Kippler. – Net ir nedideli pažinimo funkcijos pokyčiai populiacijos lygmeniu gali turėti rimtų pasekmių visuomenės sveikatai.“
Parengta pagal Karolinska Institutet inf.