Ar jau užuodžiate vasarą? Ilgus paltus ir šiltas striukes keičia trumpos kelnės ir lengos suknelės. Tuoj ims lankyti ir mintys apie atostogas prie jūros ir tingias dienas paplūdimyje.

Tikriausiai pastebėjote, kad vieni žmonės po kelionės saulėtuose kraštuose puikuojasi tolygiai nurudusia oda, o kiti šiltesnę dieną išlenda į lauką ir vakare skundžiasi, kad oda paraudo, viską peršti. Kodėl taip yra?

Medikai sako, kad saulės poveikį apsprendžia odos tipas. Rizika nusvilti didesnė tuomet, jeigu oda šviesi. Jautresni ultravioletiniams (UV) spinduliams ir šviesiaplaukiai, raudonplaukiai, mėlynakiai, žmonės strazdanota oda. Tai priklauso nuo pigmentų.

1975 m. amerikiečių dermatologas Thomasas B. Fitzpatrickas, pagal reakciją į UV šviesą, žmonių odą suskirstė į 6 tipus. Jo pavarde pavadintą skalę gydytojai naudoja iki šiol ir pabrėžia, kad jautriausi saulei yra pirmų 2 tipų odą turintys gyventojai.

[[ge:lrytas:lrytas:38013896]]

Jie turėtų privengti tiesioginių saulės spindulių ir prieš eidami į lauką nepamiršti rūbais nepridengtas kūno vietas patepti kremu nuo saulės. Bet ar žinojote, kad vasarą patartina odos apsaugą sustiprinti iš vidaus – apsirūpinant vitaminais?

„Kadangi UV spinduliuotė sukelia oksidacinį stresą organizmui, labai svarbu, kad turėtume pakankamai antioksidantų. Pastarieji padės ne tik apsaugoti odą nuo ją veikiančių aplinkos veiksnių, bet ir padės jai greičiau atsigauti“, – Lrytas pasakoja vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Asta Krušnienė.

[[ge:lrytas:lrytas:35048956]][[ge:lrytas:lrytas:37724396]][[ge:lrytas:lrytas:37871473]][[ge:lrytas:lrytas:37877782]]

Ji paaiškina, kad vitaminas C skatina kolageno gamybą ir natūralios odos atkūrimo procesus, o jo veikimą sustiprinti gali vitaminas E, dėl savo apsauginių ir odos barjerą stiprinančių savybių.

„Vitaminas A taip pat gali būti naudingas stiprinant organizmą ir odą iš vidaus – jis skatina ląstelių atsinaujinimą, gali sumažinti odos jautrumą saulei.

Kartu su maistu ar maisto papildais taip pat reikėtų gauti pakankamai kolageno, mat jis gali padėti atstatyti prarastą baltymų kiekį organizme, bei omega-3 riebiųjų rūgščių, kurios prisideda prie odos elastingumo ir drėgmės balanso išlaikymo“, – akcentuoja A.Krušnienė.

Kokį maistą rinktis vasarą?

Vaistininkė patarė, kaip apsirūpinti odos apsaugai naudingais vitaminais.

Vitaminas A: sviestinis moliūgas, morka, saldi raudonoji paprika, špinatai, romaninė salota, arbūzas, mandarinas, nektarinai ir abrikosai, greipfrutas.

Vitaminas C: raudonasis kopūstas, kalafioras, apelsinas, citrina, greipfrutas, braškės, pomidorai, kiviai.

Vitaminas E: avokadas, saldi raudonoji paprika, brokoliai, špinatai, šparagai, spanguolės, juodieji serbentai, gervuogės.

[[ge:lrytas:lrytas:38018862]]

Omega-3: Briuselio kopūstai, avokadai, cukinijos, špinatai.

Saulė skatina melanomą

Verta atminti, kad UV spinduliai yra kenksmingi odai, o vos keli nudegimai saulėje padidina pavojų susirgti vėžiu.

„Camelia“ vaistininkė paaiškina, kad saulės UV spinduliai yra skirstomi į du tipus: UVB ir UVA. Abu šie spindulių tipai gali sukelti ne tik odos nudegimus, bet ir daugybę kitų pažeidimų bei gerokai padidinti riziką susirgti odos vėžiu.

„Pavyzdžiui, UVA spinduliai prasiskverbia į odą gana giliai, tad dažnai yra atsakingi už ilgalaikius odos pokyčius – raukšleles, pigmentines dėmeles, strazdanas. Jie taip pat siejami su tam tikrų vėžinių susirgimų išsivystymu.

UVB spinduliuotė veikia tik pirmąjį odos sluoksnį, tačiau yra stipresnė. Ji dažniausiai sukelia odos nudegimus, tačiau šių spindulių poveikis gali atsiliepti ir sunkiais vėžiniais susirgimais, tokiais kaip melanoma, taip pat gali pažeisti odos DNR“, – įspėja A.Krušnienė.

[[ge:lrytas:lrytas:38018856]]

Kaip dėl vitamino D?

Lietuviškas klimatas šykšti saulės – dažnas mūsų platumų gyventojas turi vitamino D trūkumą. Neretai galima išgirsti, kad tepant odą kremais nuo saulės užblokuojama vitamino D gamyba organizme.

„Kadangi vitamino D gamybą organizme paskatina UVB spinduliai, siejami ir su išaugusia vėžinių susirgimų rizika, šio vitamino reikėtų gauti kitais būdais, o odą saugoti naudojant SPF priemones.

Visų pirma, verta žinoti, kad įprasta profilaktinė vitamino D dozė yra 1000–2000 TV, tačiau turint lėtinių ligų, nusilpus imunitetui ar peršalus galima dozę didinti ir iki 4000 TV.

Vitamino D galima gauti ir iš maisto produktų, tokių kaip lašiša, silkė, tunas, kiaušinių tryniai, sviestas, pienas, tačiau dažniausiai jo koncentracija maiste yra gana maža, pavyzdžiui, lašišoje yra maždaug 400 TV, o kiaušinio trynyje – apie 40 TV“, – pataria vaistininkė.

Priešnuodis nuo raukšlių: vaistininkė išvardijo, kurie vitaminai būtini odai dabar