Kas nutinka, jei kasdien valgote pupeles?
Tyrimo autoriai dėmesį sutelkė į konkrečią žmonių grupę – pacientus, kurie turi prediabetą. Šiai būklei būdinga sutrikusi gliukozės kiekio kraujyje kontrolė. Kai gliukozės kiekis kraujyje išlieka didelis ilgesnį laiką, ši būklė pažeidžia sveikus organizmo audinius.
Galima sakyti, kad prediabetas yra 2 tipo diabeto preliudas, tačiau tinkamai sureagavus galima išvengti ligos išsivystymo.
Tyrime dalyvavo 72 prediabetą turintys žmonės. Jie atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į 3 grupes. Vieni kasdien valgė baltųjų ryžių, antri avinžirnių, o treti – juodųjų pupelių.
Eksperimento pradžioje, po 6 bei 12 savaičių tyrėjai paėmė kraujo mėginius, kad nustatytų:
– Didelio tankio lipoproteinų (DTL) („gerojo“) cholesterolio kiekį;
– Mažo tankio lipoproteinų (MTL) („blogojo“) cholesterolio kiekį;
– C reaktyviojo baltymo, kuris išsiskiria organizmui reaguojant į uždegimą, lygį;
– Interleukino-6 (IL-6), kuris taip pat yra uždegimo biologinis žymuo, kiekį.
Taip pat buvo matuojama gliukozės apykaita ir gliukozės kiekis kraujyje.
Po 12 savaičių pastebėta, kad avinžirnius valgiusių tyrimo dalyvių bendras cholesterolio kiekis reikšmingai sumažėjo. O tiems, kurie kasdien valgė juodųjų pupelių, sumažėjo uždegimo žymens IL-6 kiekis.
Tačiau mokslininkai nenustatė jokių reikšmingų gliukozės apykaitos pokyčių.
Be to, mitybos ekspertai vienu balsu teigiamai atsiliepia apie ankštines daržoves. Užtat tyrėjus daug labiau nustebo, kad per 12 savaičių „blogojo“ cholesterolio kiekis gerokai sumažėjo tiems dalyviams, kurie valgė ryžius.
Tai keista, nes specialistai įprastai įspėja, kad baltieji ryžiai pasižymi dideliu glikemijos indeksu – sukelia staigius gliukozės kiekio kraujyje šuolius, kurie ilgainiui gali neigiamai paveikti lipidų profilį, jei jų valgoma per daug. Taip pat priimta manyti, kad vartojant per dažnai arba didelėmis porcijomis, baltieji ryžiai gali padidinti trigliceridų arba bendrojo cholesterolio kiekį.
Į tyrimo rezultatus atsargiai žiūrėti skatina ir tai, kad jie dar nebuvo paskelbti recenzuojamame moksliniame žurnale. Užtat jo autoriai savo rezultatus pristatė Amerikos mitybos specialistų bendruomenės kasmetiniame suvažiavime „NUTRITION 2025“, kuris birželio pradžioje vyko Orlande, Floridoje.
Kaip bebūtų, tyrimo apimtis ir trukmė buvo nedidelė, bet rezultatai – įdomūs. Todėl jo autoriai ketina atlikti daugiau mokslinių tyrimų šia tema.
Kuo naudingos ankštinės daržovės?
Su tyrimu nesusijusi registruota dietologė Maddie Gallivan akcentavo tai, kas žinoma apie avinžirnių ir pupelių naudą sveikatai.
„Šiose ankštinėse daržovėse esančios tirpios skaidulos padeda mažinti cholesterolio kiekį, nes sumažina jo absorbciją į kraują“, – paaiškino ji.
Tirpiosios skaidulos įvairiais būdais padeda mažinti cholesterolio kiekį. Pavyzdžiui, jos žarnyne „prisiriša“ prie cholesterolio, perneša jį per žarnyną ir taip pašalina iš organizmo su išmatomis.
Dietologė taip pat pabrėžė, kad pupelės ir avinžirniai pasižymi skaidulinių medžiagų gausa bei suteikia ilgai išliekantį sotumo jausmą
„Įvairios skaidulinės medžiagos, gaunamos iš viso augalinio maisto, pavyzdžiui, daržovių, vaisių, ankštinių augalų, riešutų ir sėklų, maitins naudingąsias žarnyno bakterijas, skatins jas klestėti ir palaikys bendrą sveikatą“, – akcentavo M.Gallivan.
Ankštinės daržovės užima svarbią vietą daugelio pasaulio šalių tradicinėse virtuvėse, tačiau jos nėra populiarios Vakarų pasaulyje.
Nors jos yra plačiai prieinamos ir nebrangios, tyrimai rodo, kad vidutinis suaugęs JAV gyventojas ankštinėms daržovėms išleidžia mažiau nei 5 dolerius per metus.
Specialistai patarė dėti pupelių į sriubas, salotas, derinti su kitais garnyrais.
„Pupelės yra puiki alternatyva raudonai ir perdirbtai mėsai, nes jas galima lengvai įmaišyti į tokius patiekalus kaip karis, troškiniai ir apkepai“, – pastebėjo M.Gallivan.
Parengta pagal „Medical News Today“ inf.