Statistika rodo, jog 2024 m. nuo miokardo infarkto Lietuvoje mirė net 918 žmonių. Todėl medikai pabrėžia, kaip svarbu mokėti atpažinti šią ligą ir greitai reaguoti.
„Mūsų visuomenė senėja, nebūtinai būna tie tipiniai simptomai. Gali būti atipiniai simptomai, kai būna tik dusulys. Žmogui būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą. Jis jokiu būdu negali pats vairuoti mašinos, turi būti vežamas greitosios“, – „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“ aiškino Santaros klinikų kardiologas prof. Pranas Šerpytis.
Jis tęsė, kad gyventojams būtina suprasti ir kitų kardiologinių būklių riziką. Pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimas sukelia aritmijos priepuolius. Profesorius įspėjo, kad dažnai pasikartojantys širdies ritmo sutrikimai priveda prie širdies nepakankamumo.
„Dažnai tie ligoniai kreipiasi pavėluotai arba tada, kai jiems jau įvyksta insultas“, – pastebėjo P.Šerpytis.
30 proc. visų insultų sudaro pacientai, kurie turėjo negydomą prieširdžių virpėjimą.
Profesorius pabrėžė, kad dažnai skambantys pažadai esą egzistuoja metodas, kaip išvalyti kraujagysles per trumpą laiką – akių dūmimas. „Nėra tokio „Fairy“, kuris išvalytų kraujagysles“, – pajuokavo P.Šerpytis.
„Tai yra melagienos, nieko mes neišvalysime per kelias savaites“, – pridūrė kardiologas.
Jeigu susirūpinote kraujagyslių būkle, jis patarė pertvarkyti savo mitybą, sumažinti padidėjusį cholesterolį, arterinį kraujospūdį, laikytis gydytojo rekomendacijų, jei paskyrė, gerti vaistus.
Per daug yra blogai
P.Šerpytis pasakojo, kad pagrindinė ūmių kraujotakos sistemos sutrikimų sukėlėja – arterinė hipertenzija. Ši lėtinė liga insulto tikimybę padidina 10 kartų, o miokardo infarkto riziką – 6 kartus.
Su amžiumi mūsų kraujagyslėse atsiranda aterosklerotinės plokštelės. Todėl auga pavojus, kad susiformuos trombas arba plyš kraujagyslė.
Profesorius taip pat išskyrė dislipidemiją, paprasčiau tariant, cholesterolio kiekio kraujyje padidėjimą.
„Labai daug kalbame apie tai, bet visi galvojame, kad galbūt mums to nereikia, kad čia yra kompanijų išmįslas, mes galime nereguliuoti cholesterolio.
Supraskime, automobilis nevažiuos geriau, jei į variklį įpilsime daugiau alyvos. Ir čia, kad per daug, yra blogai. Dėl to vystosi aterosklerotiniai procesai“, – įspėjo P.Šerpytis.
Kiti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai: antsvoris, nutukimas, rūkymas, alkoholio vartojimas, nevaldomas stresas.
Žmogus jaunas tik iki 35-ojo gimtadienio
Nereikia pamiršti, kad kraujotakos sistemos ligos susijusios ir su genetiniu paveldimumu. „Jeigu mūsų tėvai ir seneliai sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, aplankė ankstyvos mirtys, mes visada turime didesnę riziką“, – sakė P.Šerpytis.
O kaip dėl amžiaus? P.Šerpytis šypsosi – žmogus jaunas tik iki 35-ojo gimtadienio. Nori ar ne, nuo tada jis jau turės aterosklerotinių plokštelių.
Profesorius pastebėjo, kad darbingo amžiaus žmonės jaučiasi nemirtingi, siekia karjeros, darboholikai dirba ir po 18 valandų per dieną.
„Darbo ir poilsio režimo sureguliavimas reikalingas ir jauniems žmonėms (...) Iš tikrųjų turime miokardo infarktų jauname amžiuje. Ne tik tarp vyrų, bet ir tarp moterų. Mano praktikoje yra buvę daug moterų, kurios patyrė miokardo infarktą iki 40 metų“, – pasakojo P.Šerpytis ir pridūrė, kad dailiosios lyties atstovės yra linkusios neįvertinti širdies ligos simptomų, nurašo juos dėl darbų gausos atsiradusiam nuovargiui.
Tiesa, širdies ligos tarp jaunų moterų retesnės – taip gamta sudėliojo. Moteriškas hormonas – estrogenas – atlieka apsauginę funkciją. Todėl širdies ligų rizika moterims išauga tik po menopauzės.
„Per mažai atkreipiame dėmesį į moteris. Jei ji skundžiasi, sakome, gal ji pervargo. Bet iš tikrųjų, jeigu moteris patiria miokardo infarktą, jis būna sunkesnis ir su daugiau komplikacijų“, – įspėjo P.Šerpytis.