Jei birželis pašykštėjo šilumos, tai liepos pradžioje į Lietuvą atplūsta tropinis karštis. Sinoptikai prognozuoja, kas ketvirtadienį temperatūra vietomis gali pakilti iki 31–36 laipsnių.

Kurie žmonės šiomis dienomis turėtų būti ypač atsargūs? O kaip galima padidinti organizmo toleranciją karščiui. Į šiuos ir kitus klausimus Lrytas atsakyti sutiko sveikatos sprendimų centro „Antėja“ gydytoja kardiologė Gabija Matuzevičienė ir vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Judita Voverė.

Kaip karšta oro temperatūra paveikia žmogaus kraujotaką?

„Saugodamasis nuo perkaitimo organizmas karštoje aplinkoje veikia dvejopai. Viena – intensyvėja prakaitavimas, ir garuojant prakaitui odos paviršiuje organizmas vėsinasi. Antra, išplečiamos paviršinės odos kraujagyslės ir tokiu būdu atiduodama daugiau šilumos į aplinką.

[[ge:lrytas:lrytas:38212848]]

Šie mechanizmai padeda organizmui neperkaisti, tačiau jeigu gersime nepakankamai vandens ar per ilgai būsime karštoje aplinkoje gali pasireikšti nepageidaujami poveikiai“, – įspėjo kardiologė G.Matuzevičienė.

Per karščiaus gresia dehidratacija, kai sumažėja cirkuliuojančio kraujo tūris, atsiranda elektrolitų disbalansas, taip pat gali pavojingai sumažėti kraujospūdis.

[[ge:lrytas:lrytas:38465199]][[ge:lrytas:lrytas:38505944]][[ge:lrytas:lrytas:38523237]][[ge:lrytas:lrytas:38526005]]

Kitos galimos sunkios ir pavojingos reakcijos: perkaitimas, kuris pasireiškia karščiavimu, gali atsirasti sąmonės sutrikimas, sumišimas, traukuliai, hipotenzija, ritmo sutrikimai, ūmus organų nepakankamumas.

Gali „tirštėti“ kraujas

Vaistininkė J.Voverė patvirtino, kad žmonės karštį toleruoja skirtingai, tai įrodo ir moksliniai tyrimai, ir gydytojų patirtis, ir pacientų pasakojimai.

„Kiekvieno žmogaus organizmas turi individualius termoreguliacijos mechanizmus, kurie padeda palaikyti tinkamą kūno temperatūrą. Kai kurie žmonės prakaituoja gausiau, tad jų kūnas aušinamas efektyviau, o kiti gali turėti sumažėjusį prakaitavimo atsaką.

Tam, kaip žmogus toleruoja karštį, įtakos gali turėti ir genetiniai, ir biologiniai veiksniai. Pavyzdžiui, moterys įprastai turi didesnį kūno riebalų kiekį, o tai gali veikti kaip šilumos izoliatorius“, – pasakojo J.Voverė.

Jis nurodė, kad įtakos turi ir amžius, nes senstant sumažėja prakaito liaukų aktyvumas. Skirtingą toleranciją karščiui gali lemti ir genetinės ligos, kitos sveikatos problemos, pavyzdžiui, širdies nepakankamumas, hipertenzija. Taip pat pastebėta, kad sportiškesni žmonės turi geresnę toleranciją šilumai.

„Kai susiduriama su didesniu karščiu, jį sunkiai toleruojantiems žmonėms gali pasireikšti gausus prakaitavimas, išsiplėtę kapiliarai, sunkumas kvėpuoti ir judėti, taip pat gali būti jaučiamas nuovargis, nerimas ar net panika, gali atsirasti raumenų mėšlungis, galvos skausmas, svaigimas, kai kuriems tinsta kojos.

Negana to, dėl skysčių trūkumo gali „tirštėti“ kraujas, todėl padidėja rizika krešulių susidarymui“, – įspėjo J.Voverė.

Dėl to karštą dieną išeinant iš namų nepamiršti pasiimti gertuvės ir dažnai gaivintis vandeniu. Kai ima džiūti burna, kamuoti troškulys – tai ženklas, kad organizmui jau trūksta vandens.

[[ge:lrytas:lrytas:38532782]]

Negalima savarankiškai mažinti vaistų dozės

Gydytoja G.Matuzevičienė karštesnėmis dienomis patarė vengti tiesioginės saulės, ypač karštuoju dienos metu, bandyti neperkaisti, vėdinti ir vėsinti patalpas, dėvėti lengvus, šviesius drabužius, gerti pakankamai skysčių, net jeigu nejaučiamas troškulys.

„Stebėkite savo savijautą, pajutus perkaitimo simptomus – galvos svaigimą ir pykinimą – išgerkite daugiau skysčių, rehidratacinių elektrolitų, pabūkite vėsesnėje aplinkoje. Išliekant perkaitimo simptomams kreipkitės į gydymo įstaigą.

Pastebima, kad kai kuriems žmonėms sergantiems arterine hipertenzija, karštuoju metų laiku, stebimas žemesnis nei įprastai kraujospūdis. Dėl to reikėtų iš anksto su gydytoju aptarti, kaip reguliuoti vaistų dozavimą, jeigu pasireikštų hipotenzija.

Galbūt kai kuriuos vaistus galima būtų nutraukti, ar sumažinti dozę. Nepatarčiau to daryti savarankiškai, kadangi vaistai dažnu atveju skiriami ne tik dėl kraujospūdžio, bet ir dėl ritmo palaikymo ar kitų gretutinių ligų“, – akcentavo G.Matuzevičienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kurie vaistai sukelia fotosensityvias odos reakcijas. Tokį poveikį gali turėti, pavyzdžiui, amiodaronas, tiazidiniai diureteikai (indapamidas, hidrochlortiazidas), kai kurie antibiotikai, psichotropiniai vaistai.

Siekiant išvengti odos reakcijos reikėtų dėvėti drabužius ilgomis rankovėmis, naudoti kremus su SPF apsauga, vengti tiesioginių saulės spindulių.

„Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad pacientai, kurie turi ritmo sutrikimų kaip skilvelinė ekstrasistolija ar prieširdžių virpėjimas, supraventrikulinė tachikardija, turėtų vengti elektrolitų disbalanso, kadangi tai gali iššaukti širdies ritmo sutrikimus“, – įspėjo sveikatos sprendimų centro „Antėja“ gydytoja kardiologė.

[[ge:lrytas:lrytas:38532731]]

Kaip padidinti organizmo toleranciją karščiui?

Pasak J.Voverės, karščio naštą organizmui gali palengvinti tam tikri vitaminai ir mineralai.

„Kadangi labai aukšta oro temperatūra didina laisvųjų radikalų susidarymą, vitaminas C gali padėti juos neutralizuoti. Antioksidantas vitaminas C padeda mažinti patiriamą ląstelių žalą, reguliuoti stresinius baltymus ir uždegiminius procesus, palaikyti metabolinį stabilumą reprodukciniuose audiniuose, bei mažinti streso hormono kortizolio svyravimus fizinio krūvio metu.

Kalis – taip pat itin naudingas vyraujant karštiems orams, mat gali padėti reguliuoti kraujo spaudimą, palaikyti tinkamą širdies raumens funkciją. Šis mineralas svarbus siekiant išsaugoti elektrolitų balansą organizme, tausoti kraujagysles, nervinę sistemą ir palaikant tinkamas raumenų funkcijas, pavyzdžiui, mėšlungio prevencijai“, – paaiškino „Camelia“ vaistininkė.

Magnis gali padėti palaikyti nervinę sistemą, stiprinti raumenų, įskaitant ir širdies, veiklą, išlaikyti elektrolitų balansą organizme ir išvengti mėšlungio. Šis mineralas taip pat siejamas su veiksmingesne termoreguliacija, nes skatina kraujagyslių išsiplėtimą.

Vaistininkė taip pat išskyrė B grupės vitaminus, kurie didesnių karščių metu gali būti naudingi dėl savo vaidmens energijos apykaitos procesuose ir nervinės sistemos palaikyme.

[[ge:lrytas:lrytas:38532733]]

Ką dar vaistininkė patartų, kai Lietuvoje laikosi karščiai?

„Vartoti elektrolitų tirpalus, atitinkamus maisto papildus, gerti kuo daugiau skysčių (vandens, mineralinio vandens, kompoto ar sulčių), vartoti daugiau vaisių ir daržovių, žuvies, tačiau mažiau sunkaus, perdirbto ir riebaus maisto.

Reikėtų vengti kofeino bei alkoholio, saldžių gėrimų ir patiekalų, nes jie skatina skysčių netekimą“, – sakė J.Voverė.

Gali „tirštėti“ kraujas, formuotis krešuliai: atsakė, kaip karščiai paveikia žmogaus kraujotaką