Melatoninas, magnis, valerijono lašai – daugelio išbandyti pagalbininkai miegui pagerinti. Tačiau šią funkciją gali alikti ir Lietuvoje neseniai išpopuliarėję adaptogenai, kurie kinų bei indų medicinoje naudojami jau daugybę amžių.

„Adaptogenais yra vadinami tam tikri junginiai (gali būti ir sintetiniai, ir natūralūs), padedantys organizmui prisitaikyti prie įvairių stresorių, neigiamo aplinkos poveikio, taip pat efektyviau funkcionuoti ir atkurti bendrą balansą“, – paaiškina „Camelia“ vaistininkė Giedrė Stankevičienė.

Pasak jos, adaptogenai turi skirtingas kategorijas ir veikimo principus – vieni labiau skirti nusiraminimui, miegui, kiti gali suteikti energijos, treti – padeda mąstyti ir susikoncentruoti.

„Adaptogenai neretai gali būti naudingi ir dėl kitų savybių: prieuždegiminių, antioksidacinių ir pan. Negana to, adaptogenai turi atitikti tam tikrus kriterijus: turi būti visiškai saugūs vartoti; turi padėti atkurti balansą organizme; privalo turėti ne vieną, o keletą gerųjų savybių.

[[ge:lrytas:lrytas:39066491]]

Vis dėlto, prieš nusprendžiant tai daryti, rekomenduočiau vis tiek pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku“, – patarė G.Stankevičienė.

Ji įvardijo ir bene gausiausiai ištirtą adaptogeninį augalą, kuris yra labiausiai siejamas su raminančiu bei atpalaiduojančiu poveikiu.

[[ge:lrytas:lrytas:39014639]][[ge:lrytas:lrytas:38764735]][[ge:lrytas:lrytas:39054440]][[ge:lrytas:lrytas:39059319]]

Tai – ašvaganda, kurią lietuviai botanikai vadina migdomąja vitanija. Taigi, mūsiškis augalo vardas labai aiškiai sufleruoja, ko tikėtis iš jo.

„Manoma, kad ji tarsi sulėtina centrinės nervų sistemos veiklą. Ašvagandos maisto papildus ar arbatas pacientai dažniausiai vartoja siekdami sumažinti jaučiamą nerimą ir stresą, miego gerinimui ir lengvesniam užmigimui. Kai kurie tyrimai rodo, kad ašvaganda gali sumažinti streso hormono kortizolio lygį.

Tačiau manoma, kad ašvaganda turi daugiau naudingų savybių: gali sureguliuoti cholesterolio lygį, padidinti organizmo atsparumą peršalimo ligoms, sumažinti menstruacinius skausmus, palengvinti skydliaukės veiklos sutrikimus ir pan. Besidomintys ilgaamžiškumu ir senėjimo sulėtinimo procesais, taip pat išskiria ašvagandos naudą“, – pastebėjo G.Stankevičienė.

Ji pridūrė, kad ašvagandos dozavimas ir poveikis dažnai priklauso nuo paties žmogaus organizmo: amžiaus, sveikatos būklės, svorio, kitų vartojamų vaistų ir maisto papildų.

Kokiems žmonėms ašvaganda netinka?

Kaip paaiškino vaistininkė, mokslinių ir plataus spektro tyrimais grįstų įrodymų apie adaptogenų veiksmingumą dar trūksta, tačiau mokslininkai vis dažniau į tai gilinasi.

„Prieš vartojant adaptogenus, geriausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kadangi jie gali sąveikauti su kitais vartojamais preparatais. Pavyzdžiui, dėl galimo slopinamojo poveikio, ašvagandos preparatų nerekomenduojama vartoti besilaukiančioms ir krūtimi maitinančioms moterims, taip pat vartojantiems antidepresantus ar raminančius vaistus.

Ašvagandos nepatartina vartoti ir turint skydliaukės sutrikimų, vartojant insuliną, turint suplanuotą chirurginę intervenciją.

Šio adaptogeno taip pat nerekomenduojama vartoti tiems, kas vartoja antikoaguliantus, nes gali kilti kraujavimo rizika“, – įspėjo G.Stankevičienė.

[[ge:lrytas:lrytas:39204638]]

„Nemirtingumo grybas“

Prie adaptogenų priskiriami ir įvairūs grybai bei jų preparatai. Liūto karčiai, čaga ir reiši. Pastarieji gali būti naudingi miegui.

„Manoma, kad iš nykstančio medžio augantys reiši grybai taip pat turi adaptogeninių savybių. Kai kur jie netgi vadinami „nemirtingumo grybais“.

Kai kurie tyrimai rodo, kad reiši grybų preparatai gali padidinti baltųjų kraujo kūnelių, atsakingų už imunitetą, skaičių; jų nauda stebima ir stengiantis apsaugoti organizmą nuo išorės dirgiklių ir oksidacinio streso. Manoma, kad reiši gali prisidėti reguliuojant gliukozės kiek kraujyje, gerinant širdies ir kraujagyslių funkcijas, kovojant su nuovargiu ir skatinant susikaupimą, atsipalaidavimą.

Dėl pastarųjų savybių, reiši grybų maisto papildai neretai naudojami miegui, o yra mažų tyrimų, rodančių, jog jie taip pat gali pailginti gilaus miego fazę“, – paaiškino G.Stankevičienė.

„Camelia“ vaistininkė akcentavo, kad visi maisto papildai, įskaitant ir adaptogenus, turi būti vartojami prieš tai pasitarus su gydytoju ar vaistininku.

„Reiši – ne išimtis. Manoma, kad reiši grybai neturėtų būti vartojami susiduriant su širdies ir kraujagyslių ligomis ir ypač vartojant kraują skystinančius vaistus ar nesteroidinius vaistus nuo uždegimo“, – pabrėžė G.Stankevičienė.

[[ge:lrytas:lrytas:39204639]]

Ką valgyti vakare?

Bendra taisyklė, kad vakarienė turėtų lengva ir gerai virškinama. Tačiau tam tikri maisto produktai pasižymi melatonino ir seratonino gausa, turi atpalaiduojantį poveikį.

Vaisiai ir uogos:

– Vyšnios – vienas iš nedaugelio natūralių melatonino šaltinių.

– Kiviai – tyrimai rodo, kad valgant prieš miegą gali pagerėti užmigimas.

– Bananai – suteikia magnio ir triptofano.

Riešutai ir sėklos:

– Graikiniai riešutai – turi melatonino.

– Migdolai – gausu magnio.

– Moliūgų sėklos – turi triptofano.

Kiti produktai:

– Avižos – turi melatonino ir magnio.

– Kalakutiena – ypač daug triptofano.

– Žalios lapinės daržovės (špinatai, lapiniai kopūstai) – magnio šaltinis.

– Ramunėlių arbata – žinoma dėl raminančio poveikio.

Nauda savijautai stebina „nemirtingumo grybas“: gerina miegą ir kraujotaką, stiprina imunitetą