Joje besidarbuojantis Antanas Poška atgaivino protėvių amatą – atkūrė tradicinę Smalinę, kurioje gamina natūralias priemones iš beržo žievės ir sakingų medžių. Čia kuriami tepalai ir kiti gaminiai sulaukia dėmesio Lietuvoje ir už jos ribų.
Pasekė močiutės pavyzdžiu
Sakų derva, beržo degutas, sakų terpentinas daugeliui – mistiškai skambantys terminai, tačiau būtent juos džiaugiasi atradę „Lietuvos Smalinės“ lankytojai.
„Čia gaminu gamtos produktus iš beržo žievės ir medžių sakų. Anksčiau tokias smalines turėjo beveik kiekviena sodyba“, – teigia A.Poška.
Anot pašnekovo, mintis atkurti smalinę kilo prieš dvejus metus, perkopus penkiasdešimtmetį. Jis pasakoja tuomet susidūręs su sveikatos iššūkiais – kamavo migrena, žarnyno problemos, žvynelinė, cukrinis diabetas, aukštas kraujospūdis ir daugybė kitų negalavimų. Asmeninė patirtis paskatino atsigręžti į šeimos istoriją.
„Mano senelė ir jos tėtis buvo ilgaamžiai, aktyvūs net senatvėje. Pamenu, jog močiutė laikė įvairius smalinės produktus ir pasakodavo kaip gamindavo. Prasidėjus sovietinei okupacijai, iš pradžių gaminimo paslapčia. Bet įsigalėjus kolūkiams bet kokia individuali veikla griežtai uždrausta“, – dalinasi pašnekovas.
Jis tikina: nuo gilios senovės smalinės produktai buvo ne tik būtinybė, bet ir kasdienybės dalis – žmonės žinojo, kaip panaudoti miško dovanas buityje, sveikatai, net ūkio darbams.
„Apie sakų naudą rašė dar senovės gydytojai, tarp jų Avicena, o šiandien patvirtina tyrimai. Mūsų kūnai tobuli, ir mes galime gyventi sveikiau, – sako A.Poška. – pats tai patyriau: smalinės produktai, kaip rodo mano patirtis, padeda tulžies tekėjimui. Tai susiję su kasos fermentų veikla, reikalinga maisto virškinimui.
Kai pradėjau gilintis į šį amatą, mane nustebino, kad šimtmečių senumo žinios gali sudominti ir šiuolaikinį žmogų.
Džiaugiuosi, kad pavyko prikelti paveldą – kaip šeimos istoriją ir kaip gyvą tradiciją, kurią pristatau mugėse ir parodose. Mano žiniomis, tokia atkurta smalinė – pirmoji Lietuvoje“, – sako jos įkūrėjas.
Beržo žievės ir sakų produktai – nauda, kurią įrodo mokslas
„Lietuvos Smalinėje“ kuriamų produktų pagrindiniai ingredientai – beržo degutas ir sakų derva . Būtent šios medžiagos nuo seno buvo vertinamos dėl savo gerųjų savybių, o susidomėjimo jomis netrūksta .
Iš beržo deguto ir sakų dervos gaminame įvairius tepalus bei kitas natūralias priemones. Senoliai jas naudojo žaizdoms, odos priežiūrai, sąnarių skausmams malšinti.
Šiandien vis daugiau kalbama apie sakų antibakterines ir antiseptines savybes, o moksliniai tyrimai rodo, kad jose yra junginių, kurie naudingi odos ir viso organizmo būklei“, – sako A.Poška.
Jis akcentuoja, kad rūpinantis sveikata svarbu į organizmą žvelgti kaip į visumą. „Holistinis požiūris man labai artimas – manau, kad negalima atskirti tik vieno organo ar vieno simptomo.
Juk mūsų gerovė susideda iš daugybės dalykų: nuo mitybos ir judėjimo iki emocinės pusiausvyros“.
„Lietuvos Smalinės“ įkūrėjas teigia, kad jo veikla jungia senąsias žinias ir šiuolaikinius atradimus.
„Kai kuriuos receptus paveldėjau iš močiutės, o dalį idėjų papildau šiuolaikiniais tyrimais. Domiuosi, ką apie sakų sudėtį ir poveikį rašo mokslininkai – jų darbas padeda suprasti, kodėl šios medžiagos buvo taip vertinamos mūsų senolių“.
Kai kurie sakų komponentai naudojami farmacijos ir kosmetikos pramonėje, tačiau „Lietuvos Smalinės“ gaminiai išsiskiria tuo, kad čia galima rasti visą natūralią jų paletę – tokią, kokią pažinojo protėviai.
Sulaukia užsakymų iš viso pasaulio
Nors „Lietuvos Smalinė“ dar jauna, per dvejus metus A.Poška spėjo pajusti, kad žmonės domisi jo kuriamais gaminiais.
„Kai pristatau savo gaminius mugėse, žmonės dažnai nustemba, kad sakai gali turėti tiek daug panaudojimo būdų. Kartais geriausi rezultatai pasireiškia naudojant laiko patikrintus, vietoje gaminamus produktus“.
Artimiausiais mėnesiais „Lietuvos Smalinės“ produktų įsigyti galima įvairiose mugėse: spalio 10–12 dienomis Kaune vyksiančioje „Rinkis prekę lietuvišką“, spalio 17–18 dienomis Vilniaus „Litexpo“ rengiamoje „Sveikatos parodoje“, lapkričio 8-ąją Šiaulių „Akropolyje“ bei lapkričio 15-ąją Klaipėdos „Akropolyje“.
Vis dėlto A.Poškos veikla neapsiriboja vien mugėmis. Jo gaminius žmonės atranda ir internetu, o pirkėjų ratas nuolat plečiasi.
„Nustembu, kai užsakymų sulaukiu ne tik iš Lietuvos miestų, bet ir iš kitų šalių. Žmonės domisi natūraliomis priemonėmis, ieško kitokios patirties, nori išbandyti tai, kas kyla iš mūsų krašto tradicijų“, – pasakoja pašnekovas.
Sertifikavimas – didžiausias iššūkis
Nors A.Poška šiandien džiaugiasi atgaivinęs smalinės veiklą ir sulaukia susidomėjimo, viską pradėti nebuvo paprasta. Bene sudėtingiausias etapas – sertifikavimo procesas.
„Smalinė veikia dar tik dvejus metus: kol neturiu reikiamų sertifikatų, savo gaminius galiu pristatyti tik mugėse ar internetu.
Norint, kad sveikatai naudingi sakų produktai atsirastų parduotuvėse, būtina atitikti visus keliamus reikalavimus, gauti sertifikatus. Tai nemažai laiko ir kantrybės reikalaujantis procesas, bet tikiu, kad pavyks jau netrukus“, – viliasi pašnekovas.
Visos procedūros reikalauja ne tik finansinių resursų, bet ir kruopštumo – kiekvienas gaminys turi būti ištirtas, užregistruotas, atitikti higienos normas.
Nors sertifikavimas neatsiejamas nuo biurokratijos, kartu tai – galimybė įrodyti, kad natūralūs gaminiai teikia realią naudą sveikatai ir atitinka šiuolaikinius kokybės standartus.
„Noriu, kad šie gaminiai būtų prieinami ne tik mugėse ar internete, bet ir parduotuvių lentynose šalia kitų lietuviškų gaminių. Tai būtų ženklas, kad dar senovėje naudoti produktai turi vietą šiuolaikinėje rinkoje“, – sako A.Poška.