Šiemet gripo atvejų didėjimas prasidėjo ypač anksti. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, paskutinę lapkričio savaitę buvo fiksuota net tris kartus daugiau gripo atvejų nei savaitę prieš tai. Vaikų sergamumas gripu sudarė daugiau nei 60 proc. visų susirgusiųjų. Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Ieva Sterlingė pažymi, kad vaikų simptomai gana panašūs į suaugusiųjų. Šiemet gripas dažnai pasireiškia ir virškinimo trakto sutrikimais – vėmimu, viduriavimu, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Svarbios prevencinės priemonės
Pasak gydytojos, daugėjant gripo atvejų labai svarbios apsisaugojimo priemonės. Efektyviausia gripo prevencija yra skiepai, ypač rekomenduojami rizikos grupėms: vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms, sergantiems lėtinėmis ligomis.
„Svarbu paminėti, jog vakcinos nuo gripo visiškai neapsaugo, tačiau reikšmingai sumažina komplikacijų dažnį. Taip pat didelę įtaką turi ir kiti įpročiai, pavyzdžiui, rankų higiena. Labai svarbu jau nuo ankstyvos vaikystės išugdyti įprotį plautis rankas po žaidimų su kitais vaikais, buvimo lauke, prieš valgį“, – pažymi gydytoja I. Sterlingė.
Tarp patarimų prevencijai – kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas, dažnas patalpų vėdinimas, sveika mityba ir fizinis aktyvumas. Gripo sezono metu patariama vengti didelių susibūrimų. Atsiradus pirmiesiems peršalimo simptomams viešose vietose rekomenduojama dėvėti kaukę.
Vienas iš pirmųjų gydymo principų – poilsis
Pagrindiniai gripo simptomai yra staiga pakilusi temperatūra, stiprus galvos skausmas, raumenų skausmai, kosulys, gerklės perštėjimas, bendras silpnumas. Skirtingai nuo peršalimo, gripas prasideda labai staigiai, o savijauta per kelias valandas gali smarkiai pablogėti.
Pajutus peršalimo simptomus, patariama likti namuose, dirbti iš namų, jei yra tokia galimybė, nedalyvauti ugdymo procese, neiti į miestą, renginius.
„Pirmiausia rekomenduojama likti namuose ir ilsėtis – tai padeda organizmui greičiau kovoti su virusu ir sumažina riziką užkrėsti kitus. Gausus skysčių vartojimas – vanduo, arbatos, sultiniai – padeda išvengti dehidratacijos ir palengvina simptomus.
Karščiavimui bei skausmui mažinti tinka paracetamolis ar ibuprofenas, tačiau svarbu atsižvelgti į vaisto vartojimo dažnumą, neperdozuoti, dėl dozių pasitarti su gydytoju ar vaistininku“, – sako šeimos gydytoja.
Vaikams labai svarbus skysčių kiekis, jie labiau linkę į dehidrataciją, todėl svarbu užtikrinti pakankamą jų suvartojimą. Trūkstant skysčių dažnai neefektyvūs būna ir vaistai, mažinantys karščiavimą.
Pasak gydytojos, komplikacijos dažniausiai išsivysto tada, kai gripo simptomai ignoruojami, tęsiama intensyvi veikla. Neretai sergantieji vis tiek eina į darbus, tikisi, kad greitai viskas praeis.
„Jei karščiavimas nepraeina kelias dienas, atsiranda dusulys, stiprus krūtinės skausmas, labai pablogėja savijauta ar atsiranda pūlingas skrepliavimas, būtina kreiptis į gydytoją – tai gali būti plaučių uždegimo ar kitų rimtų komplikacijų požymiai“, – perspėja šeimos gydytoja I. Sterlingė.
Laiku taikoma profilaktika, tinkamas gydymas ir dėmesys organizmo siunčiamiems signalams padeda gripą įveikti greičiau ir saugiau. O pasirūpinę savimi, pasirūpiname ir aplinkiniais – viruso plitimas mažėja, o komplikacijų rizika tampa gerokai mažesnė.