Mano atradę, kas lėtina smegenų senėjimą ir apsaugo nuo demencijos

Litis veikia kaip nuotaikos stabilizatorius, yra naudojamas bipolinio sutrikimo gydymui, padeda valdyti ūminės manijos ir depresijos epizodus bei mažina savižudybės riziką.

Tyrimo metu naudotos dozės buvo labai nedidelės – daug mažesnės nei tos, kurios buvo skiriamos bipoliniam sutrikimui gydyti.

Iš 80 tyrimo dalyvių, kurie kasdien vartojo mažą ličio karbonato dozę, žodinės atminties, gebėjimo prisiminti ir atkartoti žodžius bei sakinius, prastėjimas buvo lėtesnis, palyginti su tais, kurie vartojo placebą.

Tyrėjus džiugina, kad tokios mažos ličio dozės buvo saugios ir gerai toleruojamos. Litis pasižymėjo ryškesniu neuroprotekciniu poveikiu dalyviams, kurių beta-amiloido testas buvo teigiamas. Nors iki galo nesutariama dėl Alzheimerio ligos priežasties, vyrauja teorija, kad būtent beta-amiloido sankaupos smegenyse sukelia pažintinių funkcijų nykimą.

Tyrimo rezultatai kovo pradžioje buvo paskelbti moksliniame žurnale „JAMA Neurology“.

Šis tyrimas yra „koncepcijos įrodymas“, o tai reiškia, kad prieš atsirandant rekomendacijai vartoti litį smegenų sveikatai, reikės atlikti didesnės apimties klinikinius tyrimus.

Ličio vartojimo saugumui užtikrinti taip pat būtina medicininė priežiūra ir reguliarus kraujo tyrimas.

Kol kas tiksliai neaišku, kokius kognityvinio nuosmukio tipus – pavyzdžiui, Alzheimerio ligą ir kraujagyslinę demenciją – litis gali gydyti veiksmingiausiai.

Ir nors litis parodė apsauginį poveikį per 2 metus, tyrimas negali įrodyti, kad nauda išlieka ilgalaikėje perspektyvoje.

Tyrimas taip pat negali nustatyti, koks yra „aukso standartas“ kalbant apie dozę, tiek atsižvelgiant į naudą smegenims, tiek į minimalią riziką inkstų ar skydliaukės sveikatai, todėl reikės daugiau tyrimų.

Į klausimus apie ličio poveikį sveikatai atsakė JAV įsikūrusio Arizonos valstijos universiteto Gyvybės mokslų mokyklos docentas Ramonas Velazquezas ir medicinos gydytojas Dungas Trinhas.

„Gali būti, kad nuotaikos stabilumas, miegas ir sumažėjęs reaktyvumas į stresą gali netiesiogiai palaikyti pažinimo funkcijas, ypač žmonėms, turintiems silpną psichikos sutrikimą, kai depresija ar nerimas gali pabloginti darbingumą“, – sakė R. Velazquezas.

Šiuo metu nėra tvirtų įrodymų, kokia yra optimali ličio dozė, kad apsaugotų smegenis. Taip pat svarbu pabrėžti, kad litis nėra vaistas nuo atminties silpnėjimo.

„Nors šis tyrimas rodo, kad 150–300 miligramų dozės daugeliui vyresnio amžiaus suaugusiųjų, prižiūrint gydytojui, paprastai buvo gerai toleruojamos, tai buvo bandomasis tyrimas ir nė vienas iš jo pagrindinių rezultatų neatitiko iš anksto nustatytos statistinio reikšmingumo ribos. Jis nebuvo skirtas nustatyti geriausią dozę kognityviniam nuosmukiui sulėtinti“, – sakė R. Velazquezas.

„Tai neįrodo, kad žmonėms bus aiški klinikinė nauda“, – pridūrė jis.

„Optimalus“ dar nėra vienas skaičius – tai dozės langas, kuris subalansuoja biologinę naudą su minimalia rizika.

„Ne. „Saugus ir gerai toleruojamas“ reiškia saugumą tyrimo sąlygomis – laikantis atrankos kriterijų, kontroliuojamo dozavimo ir laboratorinio stebėjimo“, – sakė D. Trinhas.

R. Velazquezas pabrėžė, kad šis tyrimas neturėtų paskatinti žmonių savarankiškai vartoti litį.

„Klinikinio tyrimo metu dalyviai yra iš anksto tikrinami ir stebimi. Gydytojai reguliariai tikrina ličio kiekį kraujyje, kad įsitikintų, jog jis neviršija terapinio diapazono, ir stebi inkstų bei skydliaukės funkciją. Žmonės niekada neturėtų pradėti vartoti ličio be medicininės priežiūros. Vertindamas saugumą, gydytojas turėtų žinoti dozę, asmeninę sveikatos istoriją ir užtikrinti tinkamą stebėjimą“, – akcentavo jis.

Vartojant visus vaistus bei maisto papildus, gali pasireikšti nepageidaujamas šalutinis poveikis, litis – ne išimtis.

„Litis yra geras pavyzdys, kad svarbus kontekstas: rizika didėja sergant inkstų ligomis, dehidratacija, vartojant sąveikaujančius vaistus ir vyresnio amžiaus fiziologiją, o toksinis poveikis gali pasireikšti net ir esant „normaliam“ lygiui.

Taigi, tai nėra vaistas, kurį galima „išbandyti namuose“ – bet koks vartojimas turėtų būti atliekamas prižiūrint gydytojui stebint inkstų ir skydliaukės veiklą“, – sakė D. Trinhas.

D. Trinhas paaiškino, kad litis greičiausiai būtų papildoma terapinė priemonė mažinant demencijos riziką.

„Gyvenimo būdo intervencijos yra patikimiausia ir plačiausią naudą teikianti strategija smegenų sveikatai, nes jos gerina ne tik pažinimo funkcijas, bet ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką, funkciją bei bendrą mirtingumo riziką“, – sakė jis.

R. Velazquezas pakartojo, kad mažų ličio dozių poveikis vis dar tiriamas, tačiau iki šiol surinkti įrodymai apie gyvenimo būdo pokyčius ir įpročius, skirtus demencijos rizikai mažinti, yra stipresni ir nuoseklesni.

„Fizinis aktyvumas, miegas, širdies ir kraujagyslių sistemos būklė, kognityvinis aktyvumas, medžiagų apykaitos sveikata – visa tai palaiko smegenų funkciją“, – aiškino jis.

„Net jei vaistas galiausiai pasirodys naudingas, jis bus priedas prie gyvenimo būdo veiksnių. Sveikas gyvenimo būdas išlieka pirmąja gynybos linija, kai kalbama apie smegenų apsaugą“, – pridūrė R. Velazquezas.