Didelės apimties tyrimas nustatė, kad alus, sidras ir spiritiniai gėrimai susiję su didesniu mirtingumu, o vynas – paaiškėjo, mažiau kenksmingas.
Pavyzdžiui, saikingai vyną vartojantys asmenys turėjo 21 proc. mažesnę mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką, o net ir mažas kitų rūšių alkoholio vartojimas buvo susijęs su 9 proc. didesne rizika.
„Žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis ar širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimais, rizika gali būti dar didesnė“, – teigė vyresnioji tyrimo autorė Zhangling Chen.
Liūdna statistika – daugiau nei pusė lietuvių turi antsvorio: kainą vertina labiau nei sveikatą
Tyrimo rezultatai, kurie bus pristatyti Amerikos kardiologijos koledžo metinėje mokslinėje sesijoje, pagrįsti daugiau nei 340 000 suaugusiųjų duomenimis, surinktais Jungtinės Karalystės (JK) biobanke nuo 2006 iki 2022 m.
Dalyviai buvo sugrupuoti pagal suvartojamą gryno alkoholio kiekį gramais per dieną ir per savaitę, ir buvo stebimi vidutiniškai daugiau nei 13 metų.
Susiję straipsniai
Palyginti su niekada ar retkarčiais alkoholį vartojančiais asmenimis, daug geriantiems tyrimo dalyviams buvo 24 proc. didesnė tikimybė mirti nuo bet kokios priežasties, 36 proc. didesnė tikimybė mirti nuo vėžio ir 14 proc. didesnė tikimybė mirti nuo širdies ligų.
Svarbu ne tik kiekis
Tačiau esant mažesniam vartojimo lygiui, išryškėjo skirtumai, priklausantys nuo alkoholio rūšies. Stipriųjų gėrimų, alaus ar sidro vartojimas buvo susijęs su didesne mirties rizika, o toks pat vyno vartojimas – su mažesne rizika.
„Mūsų išvados padeda patikslinti anksčiau turimus duomenis apie mažą ar vidutinį alkoholio vartojimą. Gali reikėti patikslinti rekomendacijas, pabrėžiant, kad alkoholio keliama rizika sveikatai priklauso ne tik nuo suvartojamo alkoholio kiekio, bet ir nuo gėrimo rūšies“, – teigė Zh. Chen.
Pasak tyrėjų, skirtumus galima paaiškinti vyne esančiais junginiais, tokiais kaip polifenoliai ir antioksidantai, taip pat gyvenimo būdo veiksniais.
Vynas paprastai vartojamas valgio metu, jį geria žmonės, kurie apskritai linkę maitintis sveikiau. O alus, sidras ir spiritiniai gėrimai dažniau siejami su prastesne mitybos kokybe ir kitais rizikos veiksniais.
„Galima teigti, kad alkoholio rūšis, vartojimo būdas ir gyvenimo būdo įpročiai prisideda prie stebimų mirtingumo rizikos skirtumų“, – apibendrino Zh. Chen.
Tačiau tyrimas turi ir apribojimų. Jis yra stebėjimo tipo, o tai reiškia, kad tyrėjai negali įrodyti priežasties ir pasekmės ryšio.
JK biobankui savo mėginius pateikiantys gyventojai taip pat būna sveikesni ir turtingesni nei statistinis vidurkis, o tai gali apriboti rezultatų pritaikomumą. Norint geriau suprasti skirtingų rūšių alkoholio poveikį, reikėtų atlikti atsitiktinių imčių tyrimus.
Daugėja įrodymų apie alkoholio riziką
Mokslo bendruomenėje stiprėja įsitikinimas, kad net ir saikingas alkoholio vartojimas kelia riziką.
Praėjusiais metais žurnale „BMJ Evidence-Based Medicine“ paskelbtame tyrime pabrėžiamas galimas alkoholio poveikis smegenų sveikatai. Šiame tyrime, kuriame dalyvavo apie 560 000 žmonių JK ir JAV, nustatyta, kad gausesnis alkoholio vartojimas yra susijęs su didesne demencijos rizika.
„Mūsų tyrimas rodo, kad didesnis alkoholio vartojimas didina demencijos riziką visiems“, – teigė Kembridžo universiteto statistikas Stephenas Burgessas.
Kitas tyrimas nagrinėjo pacientų smegenų nuotraukas ir nustatė, kad vieno ar dviejų alkoholio vienetų vartojimas per dieną buvo susijęs su smegenų tūrio sumažėjimu ir jų struktūros pokyčiais, o tai gali būti susiję su atminties praradimu ir demencija.
Parengta pagal „Euronews“ inf.