Skausmas gydomojo masažo metu: kada geriau netylėti?

Jau 10 metų masažuotoja dirbanti Gabrielė Tomkevičiūtė matė įvairių atvejų. Vieni pacientai, vos prilietus skausmingus taškus, aikčioja. Kiti tyliai kenčia ir tik po seanso prisipažįsta vos ištvėrę skausmą. Tai kur skausmo riba ir ką reikėtų žinoti einant į gydomąjį masažą?

Miofascialiniai trigeriniai taškai (maži, skausmingi „mazgeliai“) gali susiformuoti dėl ilgalaikės įtampos, kraujotakos sutrikimų ir nervinės reguliacijos pokyčių.

Trigerinis taškas atsiranda ne visame raumenyje, bet įtemptose raumenų skaidulose. Tačiau dėl to gali sutrikti viso raumens funkcija, jo susitraukimas, gali varginti skausmas lokaliai ar plisti į kitas kūno vietas. Pavyzdžiui, skauda galvą, bet skausmo priežastis neretai slypi pečių juostoje, pakaušio srityje, galvos sukamajame raumenyje, kakle ar net veido kramtomajame raumenyje.

Trigeriniai taškai susiformuoja dėl ilgalaikio sėdėjimo, pasikartojančių judesių, streso, netaisyklingos laikysenos, per didelių apkrovų sportuojant, traumų ir kt. Tada būna jaučiamas skausmas raumenyse, prasčiau vyksta medžiagų apytaka ir atsistatymas, gali atsirasti judesių ribotumas, o kūnas, bandydamas vienus raumenis kompensuoti, papildomai apkrauna kitus.

Mūsų organizme yra autonominė nervų sistema, kuri skirstoma į parasimpatinę ir simpatinę nervų sistemas, palaikančias organizmo pusiausvyrą.

Jei masažo metu dėl patiriamo skausmo žmogus įsitempia, simpatinė nervų sistema aktyvuoja „kovok arba bėk“ (angl. „fight or flight“) išgyvenimo režimą, taip dar labiau įtempiant raumenis. Tokiu atveju masažo efektas gali būti priešingas.

Siekiant atpalaidavimo, reikia mažinti organizmo stresinę būseną, kad veikti būtų skatinama parasimpatinė nervų sistema ir kūnas persijungtų į poilsio ir atsistatymo režimą.

Skausmas gali būti juntamas, bet turi būti komfortiškas, pakeliamas, kaip klientai sako: „saldus“. Viso masažo metu dirbant su trigeriniais taškais nereikia kelti tik skausmo, svarbu įtraukti ir atpalaidavimo technikų.

Galima dirbti remiantis VAS skausmo skale (0 – visiškai neskausminga, 5 – vidutiniškai, 10 – nepakeliamas skausmas). Masažo metu paprastai rekomenduojama, kad skausmo pojūtis neviršytų 7-ių balų iš 10-ies, o idealu – dirbti 4–6-ių diapazone.

Remiantis praktine literatūra, skausmo lygis iki 7-ių laikomas toleruojamu ir yra efektyvus, siekiant išmasažuoti įsitempusius raumenis, ypač naudojant giluminį spaudimą. Svarbu, kad specialistas pradėtų nuo lengvo spaudimo, po truputį jį didintų ir stebėtų, kaip klientas ir jo nervų sistema reaguoja į skausmą, klaustų, kas jam yra komfortiška ir pakeliama, kad žmogus galėtų jaustis atsipalaidavęs masažo metu, o ne tik kentėti sukandęs dantis ir laukti masažo seanso pabaigos.

„Dažnai klientai nesupranta, kas yra normalu, nedrįsta nieko pasakyti, kad netrukdytų dirbti, ir kenčia. Todėl, manau, kad komunikacija masažuojant – specialisto pareiga ir raktas į teigiamus rezultatus,“ – tikina G. Tomkevičiūtė.

Dažnas pagalvoja, kad masažuotojo prisilietimo reikia tik tada, kai vargina nemalonūs simptomai, tačiau „Sanus“ gyvensenos medicinos centro specialistė G. Tomkevičiūtė pabrėžia ir profilaktinio gydomojo masažo svarbą.

„Dauguma žmonių kreipiasi tik tada, kai jau yra susidariusi kritinė situacija. Tačiau raumenų įtampos problemos formuojasi palaipsniui. Sakyčiau, kad profilaktiškai atvykti masažui, kad ir kartą per mėnesį, – geriau negu ateiti, kai jau yra kritinė situacija ir vien tik masažas nepadės“, – pataria masažuotoja.

Suprasti, kad praverstų gydomasis masažas, galima, jei jaučiamas sunkumas, nuovargis tam tikrose kūno vietose ar visame kūne. Pasak specialistės, pervargimas, prasta miego kokybė, sunkumas susikaupti signalizuoja apie įtemptus kaklo raumenis. Todėl pravartu juos kuo greičiau atpalaiduoti, siekiant pagerinti savijautą.

Kadangi žmogui nėra paprasta pačiam pajausti, kur jo kūne susikaupusi įtampa, G. Tomkevičiūtė pataria paprašyti artimo žmogaus paspaudinėti pečių juostos zoną – joje juntamas diskomfortas ar skausmas išduoda įsitempusius raumenis. Minkšti ir elastingi audiniai dažnai rodo mažesnę įtampą, tačiau tik specialistas gali tiksliau įvertinti būklę.

Besibaiminančius skausmingos procedūros, specialistė ramina, kad „gali skaudėti, kai kūne didžiulė įtampa, daug trigerinių taškų ir specialistas stengiasi atpalaiduoti įsitempusius raumenis. Tačiau ne visada skausmingiau yra geriau. Tai turi būti labai komfortiškas žmogui skausmas, kurį jis toleruotų. Tad labai svarbu komunikuoti su klientu. Vėliau, kai žmogus reguliariai lankosi, raumenys atsileidžia ir skausmo nebelieka, jaučiamas tik malonus spaudimas,“ – paaiškina G. Tomkevičiūtė.

Sportuojantiems asmenims taip pat nederėtų numoti ranka į masažą. Nors sportuojantys žmonės dažnai yra labiau pripratę prie fizinio krūvio ir skausmo pojūčio, nuo fizinių krūvių įtempti raumenys taip pat reikalauja atpalaidavimo.

Gydomojo masažo poveikis gali būti jaučiamas ir po pirmojo karto. „Būna labai daug atvejų, kai poveikis pastebimas greitai. Pavyzdžiui, žmogus negalėjo pakelti rankos ir po masažų kurso jau galėjo ją iškelti. Arba negalėjo pasukti kaklo dėl spazmuotų, sutrauktų raumenų, o po masažo kūno būklė pagerėjo. Priklauso nuo situacijos. Kai kurie gali pajusti po pirmo karto, kitiems reikia 5–10 kartų, kad pajaustų masažo poveikį. Dalis žmonių pagerėjimą pajunta po kelių kartų, tačiau reakcija į masažą labai individuali,“ – nurodo masažuotoja.

Taip pat G. Tomkevičiūtė džiaugiasi, kad daugelis klientų pastebi, kad pagerėja jų miego kokybė, nuotaika, sumažėja nerimas, galvos skausmai.

G. Tomkevičiūtė nurodo, kad gydomasis masažas nerekomenduotinas, kai žmogus karščiuoja, serga tromboze, kai kuriomis širdies ir kraujagyslių ligomis, turi kraujo krešėjimo problemų bei paūmėjusių ir užkrečiamų odos ar kitų ligų. Taip pat sergant onkologinėmis ligomis, prieš atliekant gydomąjį masažą, reikia pasitarti su gydytoju.