Garsenybės „vyturiai“ – „Apple“ vadovas Timas Kukas, verslininkas Ričardas Bransonas ir aktorė Dženifer Aniston. Tačiau, kaip pastebi mokslininkai, toks režimas tinka toli gražu ne visiems ir gali prieštarauti natūraliems bioritmams. Apie tai pranešė „Science Alert“.
Specialistai pabrėžia: produktyvumo lygį daugiausia lemia chronotipas – individualios vidinio biologinio laikrodžio savybės. Būtent jos nustato žvalumo ir energijos nuosmukio laikotarpius. Šie mechanizmai iš dalies priklauso nuo genetikos, todėl kardinaliai juos „perprogramuoti“ nėra paprasta.
Paprastai išskiriamos trys grupės: „vyturiai“, „pelėdos“ ir tarpinis tipas. Rytinio tipo žmonės lengvai prabunda ir jaučia jėgų antplūdį pirmoje dienos pusėje. „Pelėdos“ darbingumo piką pasiekia artėjant vakarui ir neretai efektyviau dirba nakties valandomis. Dauguma žmonių nepriklauso nė vienam iš šių kraštutinumų, yra tarpinis variantas.
„Odontologai pataria“: kaip įpratinti vaikus valyti dantis?
Tyrimai rodo, kad „vyturiai“ dažniau demonstruoja aukštus akademinius rezultatus ir laikosi stabilesnių sveikų įpročių. Tuo tarpu „pelėdos“ neretai susiduria su nuovargiu ir emociniu išsekimu. Priežastis slypi ne tiek jų gebėjimuose, kiek neatitikime tarp prigimtinio ritmo ir visuomenės reikalavimų.
Toks neatitikimas gavo „socialinio laiko juostos keitimo sindromo“ (angl. social jetlag) pavadinimą – tai būsena, kai vidinis laikrodis nesutampa su darbo ar mokslų grafiku. Tai siejama su didesne metabolinių sutrikimų, įskaitant diabetą, hipertoniją ir antsvorį, rizika. Vakarinio tipo žmonėms priverstinis ankstyvas kėlimasis gali tik sustiprinti organizmo patiriamą stresą.
Susiję straipsniai
Ekspertai pabrėžia: ankstyva dienos pradžia savaime negarantuoja sėkmės. Maksimalus efektyvumas pasiekiamas tada, kai darbotvarkė yra suderinta su individualiomis biologinėmis savybėmis.
Iš pradžių naujas režimas gali suteikti motyvacijos antplūdį, tačiau esant ilgalaikiam neatitikimui galimas lėtinis neišsimiegojimas ir koncentracijos sumažėjimas.
Norint geriau suprasti savo chronotipą, specialistai rekomenduoja fiksuoti laiką, kada einate miegoti ir keliatės darbo dienomis bei savaitgaliais, taip pat stebėti savijautą bei energijos lygį. Jei užmiegate per 30 minučių, tikėtina, kad pasirinktas grafikas jums tinka. Jei užtrunkate ilgiau nei 60 minučių, organizmas tikriausiai yra orientuotas į vėlesnį ritmą.
Pagrindinė išvada paprasta: raktas į didesnį produktyvumą yra ne ankstyvas kėlimasis, o susikurta dienotvarkė, kuri atitiktų tai, kaip geriausiai veikia jūsų smegenys ir visas organizmas.